Nacionalinė dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lyga pabaigė vykdyti apklausą, kurios metu pabandė išsiaiškinti : ar Lietuvos piliečiai yra saugūs savo namuose.
Apklausos metu buvo klausiama: Šiuo metu visi stebime griūvančius ir degančius namus, krentančius balkonus, elektros sutrikimus. Ar Jūs jaučiatės saugūs savo namuose?(Balsavimo laikotarpis 2007-03-14 – 2007-04-13. Balsavime dalyvavo 185 asmenys). Net 80 % apklaustųjų nurodė, kad jie nėra saugūs. Apklausa parodė, kad saugiai savo namuose jaučiasi
18 % apklaustųjų.
Lyga turi pastebėti, kad už griūvančius ir degančius namus, krentančius balkonus, elektros sutrikimus, šilumos sistemų sutrikimus turi atsakyti pastatų administratorius: bendrija, savivaldybės paskirtas administratorius ar jungtinės veiklos sutartimi paskirtas atstovas.
Lietuvos Civilinis kodeksas numato tris daugiabučių namų priežiūros organizavimo galimybes: jungtinės veiklos sutartis tarp daugiabučio namo gyventojų, daugiabučio namo gyventojų butų savininkų bendrija ir savivaldybės paskirtas administratorius. Lietuvoje yra apie 17 000 tūkstančių daugiabučių namų. Apie 7000 šių namų savininkai yra įsteigia bendrijas, o visuose kituose(su atskiromis išimtimis) daugiabučiuose namuose šeimininkauja Savivaldybių paskirti administratoriai. Šie administratoriai per metus iš Lietuvos vartotojų surenka apie 40-50 milijonų litų tam, kad užtikrintų tinkamą daugiabučių namų priežiūrą t. y.
bendrųjų konstrukcijų(stogas, sienos, perdengimai ir pan.), bendrosios inžinierinės įrangos(kanalizacija, dujų, šilumos elektros ir pan,) ir bendro naudojimo patalpų priežiūrą.
Šie administratoriai per metus iš Lietuvos vartotojų surenka apie 140-150 milijonų litų eksploatacinių(be šildymo ir karšto vandens priežiūros) mokesčių, kurie turėtų užtikrinti tinkamą daugiabučių namų eksploatavimą.
Kadangi prižiūrėtojais savivaldybės dažniausiai skiria savo Butų ūkių įmones, tai namus eksploatuoja taip pat šiuos įmonės: dažniausiai be jokių konkursų atlikdamos darbus ir taip ,,lengva ranka” išleisdamos gyventojų suneštus pinigus. Tenka pastebėti, kad šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra Lietuvos vartotojams papildomai kainuoja apie 70 -90 mil. Litų.
kasmet.
Taigi Lietuvos vartotojai kasmet sumoka (be bendrijų, kurios tvarkosi
savarankiškai) apie 250 -300 mil. litų tam, kad savivaldybių paskirtieji administratoriai tinkamai organizuotų daugiabučių namų priežiūrą ir atliktų visus būtinus darbus. Tik per pastaruos penkis metus tokių mokesčių surinkta daugiau 1,3 milijardai litų. Užeikime į daugiabučių namų laiptines, bendrąsias patalpas, užlipkime ant stogo, apžiūrėkime šilumos, elektros ir kitą ūkį ir raskime bent menką šių milijardinių lėšų rezultatą. Ką reiškia, šiemet numatyta LR Vyriausybės 50 mil. pagalba renovuojamiems namams, palyginus su šiomis sumomis?
Kiekvienas Lietuvos vartotojas, gyvenantis daugiabučiame name ir mokėdamas eksploatacinius mokesčius, iš esmės kaupė pinigus savo namo priežiūrai.
Kas šiandiena gali atsakyti: kur jo pinigai ,,nukeliavo”, kada savivaldybių įmonės(administruojančias ir eksploatuojančias daugiabučius
namus) buvo privatizuotos? Kas prieš privatizavimą pateikė Lietuvos vartotojams ataskaitas apie tokių lėšų buvimą ar nebuvimą? Lietuvos vartotojai šiandiena galėtų suformuluoti ne vieną panašų klausymą, bet kas į tai šiandiena galėtų ir privalėtų atsakyti? Tenka pastebėti, kad tarkime istorijoje su EBSV gyventojai (nors ir apgauti) savo noru nešė pinigus, kaip šiuo atveju prižiūrėtoją skiria ir pinigus už priežiūrą ir eksploataciją prievarta renka savivaldybių paskirtos įmonės. Kalbama, ne apie dingusius 80 mil. EBSV lėšų, o apie milijardines sumas, kurios privalėjo užtikrinti daugiabučių namų busto kokybę.
Neabejojame, kad Lietuvos vartotojai laukia atsakymų į šiuos klausymus iš atsakingų Valstybės valdžios institucijų ir atsakomybės pareikalavimo iš asmeniškai kiekvieno valdininko, nuo kurio sprendimų ir veiklos priklausė, kad būtų sprendžiamos pastatų ir daugiabučių namų problemos,vykdant daugiabučių namų priežiūrą ir eksploatavimą.