Net kai artėja aštuoniasdešimt, galimybių smagiai praleisti laisvalaikį ir susitikti su bendraamžiais uostamiestyje yra nemažai.
Bent jau taip tikina uostamiestyje veikiančių visuomeninių organizacijų ir klubų, skirtų vyresnio amžiaus žmonėms, vadovai.
Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka yra parengusi specialų interneto tinklalapį, kuriame skelbiama informacija senjorams.
Informaciniame tinklalapyje yra išvardytos visos uostamiestyje veikiančios draugijos, klubai ir bendrijos, kurios organizuoja laisvalaikį vyresnio amžiaus žmonėms.
Bet kuris pensininkas, net jei ir nemoka naudotis internetu, atėjęs į biblioteką gali sužinoti, į kokią organizaciją reikėtų kreiptis, norint paįvairinti laisvalaikį.
Įvairios organizacijos Klaipėdos senjorus kviečia šokti, dainuoti, kurti, keliauti, bendrauti su bendraamžiais, mokytis dirbti kompiuteriu ir naudotis internetu, rašyti eilėraščius ar apysakas, tapyti.
Prisijungti prie jų veiklos kviečia ir sporto veteranų klubai. Buvę dviratininkai, krepšininkai, lengvaatlečiai, tinklinio, plaukimo profesionalai bei mėgėjai ir išėję į pensiją gali sportuoti kartu su savo bendraamžiais.
Uostamiestyje veikia per 20 organizacijų, kurios rūpinasi senjorų užimtumu.
Klausosi paskaitų
Viešosios įstaigos „Trečiasis amžius” vadovė Irena Linkauskienė dienraščiui sakė, kad pastaruoju metu šiai įstaigai priklauso apie 100 klaipėdiečių, o daugmaž 60 pensininkų nuolat aktyviai dalyvauja veikloje.
68 metų įstaigos vadovė dienraščiui pasakojo, kad įstaiga gyvuoja pensininkų entuziazmo dėka. Kelis tūkstančius litų „Trečiojo amžiaus” narių parengtiems projektams neseniai skyrė Klaipėdos savivaldybės Kultūros ir Švietimo skyriai. Tačiau lėšas kelionėms, įvairiems renginiams ir nekasdienėms iniciatyvoms klubo nariai „susimeta” patys.
„Žinote, veikti mes tikrai turime ką, bet problemų taip pat netrūksta. Paprastai vienišas, bet išsilavinęs žmogus, nenori parodyti savo skurdo. O kaip dabar gyvena pensininkai? Vidutinė pensija – 500 litų. Už komunalinius patarnavimus atiduodame apie 300 litų, 100 litų išleidžiame vaistams, todėl kai dar 100 litų lieka pragyvenimui, ne kiekvienas gali kad ir 20 litų per mėnesį pramogoms skirti, – apgailestavo moteris. – Manau, kad tik žmonės, kurie pragyveno karą, gali išsilaikyti iš tokių menkų lėšų ir dar ieškoti pramogų”, – atsiduso ji.
I.Linkauskienė dienraščiui sakė, kad mėgstamiausi klubo narių užsiėmimai šiuo metu – nemokamai rengiami psichologijos kursai, sveikatingumo grupė, praktikuojanti Pilateso mankštos pratimus ir visų labai laukiama tradicinė „Turistinė vasara”.
„Savo būryje turime gerą, aukščiausios klasės gidę – biologę ir ornitologę Lidiją Umbrasienę, kuri nemokamai dalijasi savo žiniomis klubo nariams keliaujant po Žemaitiją. Nors dažniausiai šioms kelionėms lėšų skiriame patys, kartais pasiseka – autobusą nemokamai skiria kuri nors Klaipėdos bendrovė. Kelionės mums – tikra palaima”, – pasakojo ji.
Organizacija kasmet savo lėšomis išleidžia ir almanachą, kuriame publikuojami kelionių ir kursų įspūdžiai, spausdinama klubo narių, kurių amžiaus vidurkis – 75 metai, kūryba.
Įvaldo kompiuterį
Klaipėdos pajūrio bendrijos „Bočiai” pirmininkė Odeta Birutė Aleksandravičienė dienraščiui pasakojo, kad jų bendrijos nariai daugiausiai dėmesio ir laiko skiria asmeniniam tobulėjimui, tarpusavio bendravimui bei dainoms. Bendrijoje veikia ir šokių būrelis.
„Mūsų choras – puikus. Apie 30 vyresnio amžiaus žmonių gali dainuoti 4 balsais, dažnai susilaukiame ovacijų mokyklose, ligoninėse, senelių namuose, kur koncertuojame, – pasakojo ji. – Repetuojame Žvejų rūmuose kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį vidurdienį, todėl norintys prisijungti prie mūsų veiklos, visada laukiami”, – kvietė ji.
O.B.Aleksandravičienė tikino, kad klubo nariai pastaruoju metu aktyviai naudojasi galimybe nemokamai išmokti dirbti kompiuteriu ir naudotis internetu. Iš Europos Sąjungos lėšų pensininkai kelis kartus per savaitę po porą valandų mokosi kompiuterinių subtilybių.
Įstoję į bendriją ir sumokėję 3 litų nario mokestį, šia galimybe gali pasinaudoti visi klaipėdiečiai pensininkai.
„Bočių” veikloje taip pat dalyvauja apie 100 klaipėdiečių, jų amžius įvairus – nuo 56 iki 85 metų.
„Žinote, žmogui pensininkui dalyvauti kur nors – įdomu. Kai atitrūksti nuo darbų, nuo kolegų, imi jausti vienatvę, todėl tie mūsų susitikimai, bendri didžiųjų švenčių šventimai, kelionės labai praskaidrina kasdienybę, – tikino ji. – Pas mus ir buvusių medikų, juristų, pedagogų, inžinierių, paprastų darbininkų yra, bendraujame smagiai, būna, kad ir poros susikuria”, – kvatojosi moteris.
O.B.Aleksandravičienė dienraščiui sakė, kad pensininkai daug kur suspėja – ir sodus susitvarkyti, ir anūkus prižiūrėti, ir kelių būrelių ar draugijų veikloje dalyvauti.
„Reikia tik noro ir sveikatos”, – tikino ji.
Puoselėja kultūrą
Žemaičių kultūros draugijos uostamiesčio skyrius „Žemaičių alkierius”, kurio steigėja yra dienraščio „Klaipėda” žurnalistė Janina Zvonkuvienė, rūpinasi žemaičių kultūros išsaugojimu ir puoselėjimu, tačiau draugijos nariams ši veikla paįvairina ir kasdienybę.
„Mūsų saugoma ir puoselėjama tautiškoji kultūra – ne knyginė, ne skaitytinė, o iš savęs, iš savo tėvų ir protėvių, iš gimtojo kaimo ir iš kalbos atsinešta. Dalijamės savo prisiminimais, žiniomis, tradicijomis, kurias mums įskiepijo tėvai ir kurias dar nors bent kiek norime šiais laikais išlaikyti”, – pasakojo J.Zvonkuvienė.
„Žemaičių alkieriaus” steigėjos tikinimu, žmonės į draugiją atėjo brangindami žemaitiškąją, savo tėvų kultūrą, dvasingumą, ir sugebėjimą visus gyvenimo atvejus paminėti savitai, pagal žemaitiškus papročius.
„Sutinku, yra nemenka dalis mūsų narių, kurie džiaugiasi turėdami kur nueiti, jiems svarbu, kad randa bendrystę su savais žmonėmis, gali kalbėtis sava kalba, tačiau žmonės įžvelgia tame ir gilesnę prasmę – jie tarsi įprasmina save, kai dainuoja savo tėvo ar mamos dainą, jaučia, kad pagerbia savo kaimą, savo protėvius, kai dalijasi prisiminimais apie vienas ar kitas tradicijas”, – teigė J.Zvonkuvienė.
„Alkieriečiai” visas šventes mini pagal žemaitiškus papročius ir stengiasi savo žiniomis pasidalyti su jaunimu. Visi klubo nariai ir dainuoja, ir šoka, kai kurie – groja keliais instrumentais, moterys jaunąsias klaipėdietes pamoko žemaitiškų moteriškų darbų – valgių gaminimo, rankdarbių.