Šiaurės Europos dujotiekio tiesimo bendrovė „Nord Stream”, kuri iki 2010 metų planuoja Baltijos jūro dugne nutiesti Rusiją ir Vokietiją sujungsiantį dujotiekį nebeketina svarstyti galimybių dujotiekį tiesti sausumoje.
„Dujotiekio maršrutas buvo išsamiai apsvarstytas ir jau nuspręsta, kad tai bus jūros, o ne sausumos dujotiekis”, – penktadienį Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė „Nord Stream” atstovė Neel Stroebak (Nyl Striobek).
Komentuodama Lietuvos pateiktus pasiūlymus dar kartą apsvarstyti galimybę dujotiekį tiesti sausuma, N.Stroebak teigė, jog „Nord Stream” sprendimas tiesti dujotiekį jūra yra galutinis, o atsižvelgiant į aplinkosaugos ir kitas problemas gali būti tik koreguojamas jo maršrutas.
„Mes neketiname vertinti projekto iš naujo ir vertinti jį su panašaus projekto galimybe sausumoje. Jei kas nori nori tiesti dujotiekį sausumą, gali tai daryti, nes Šiaurės dujotiekis nepatenkins viso dujų poreikio Europoje”, – teigė N.Stroebak.
Komentuodama Lietuvos aplinkos ministerijos pareikštus nuogastavimus dėl pavojų, susijusių su Baltijos jūroje palaidotais sprogmenimis, ji tvirtino, kad šiai problemai bus skirta atskira studija.
„Yra tam tikras susirūpinimas ir mes manome, kad jis yra pagrįstas. Mes atliksime papildomus tyrimus ir jei paaiškės, kad problemos iš tiesų yra didelės, rekomenduosime peržiūrėti projektą. Tačiau mes nemanome, kad jos iš tiesų yra tokios rimtos, kaip pateikiama žiniasklaidoje”, – sakė „Nord Stream” atstovė.
Ji taip pat akcentavo, kad dujotiekio tiesimui bendrovei nereikia jokių oficialių leidimų iš Lietuvos, Latvijos ar Estijos, nes dujotiekis nebus tiesiamas per šių valstybių teritorinę jūra ar ekonominę zoną.
„Nord Stream” konsultantė teisiniais klausimais Barbara Kallnik pbrėžė, kad „Nord Stream” pati neplanuoja jokių dujotiekio atšakų į kitas valstybes, tačiau tokios galimybės neatmetė.
1,2 tūkst. kilometrų ilgio, 55 mlrd. kubinių metų metinio pralaidumo dujotiekis, per Baltijos jūrą sujungsiantis Rusijos Vyborgo ir Vokietijos Greifsvaldo miestus, turėtų pradėti veikti 2010-aisiais.
51 proc. „Nord Stream” akcijų priklauso Rusijos dujų monopolininkui „Gazprom”, po 24,5 proc. – Vokietijos koncernams BASF ir E.ON.