Rinkdami merą politikai kandžiojosi

Vakar pirmojo Klaipėdos miesto tarybos posėdžio metu renkant naująją valdžią neapsieita be politinio šou, įtarimų korupcija, bandymo paneigti balsavimo rezultatus bei purvinų skalbinių tempimo į dienos šviesą.

Po slapto balsavimo buvo nulemta, kad septintajai Klaipėdos miesto tarybai ir toliau, trečiąją kadenciją, vadovaus liberalcentristas Rimantas Taraškevičius, o Savivaldybės administracijai – dar niekada municipalinėje valdžioje nedirbęs socialdemokratas Aloyzas Každailevičius.

Vakar taip pat išrinkti ir du mero pavaduotojai – liberaldemokratas Benas Šimkus ir liberalcentristė Judita Simonavičiūtė.

Įtarė susitarimus

Naujos valdžios likimas buvo nulemtas pirmojo Tarybos posėdžio išvakarėse, kai į dvi dalis skilo Klaipėdos liberaldemokratai – Valerijonas Bernotas ir Benas Šimkus perbėgo į R. Taraškevičiaus pusę bei pasirašė koalicinę sutartį.

Likę du libdemai Lilija Skovronskienė ir Egidijus Sabataitis dokumentų nepasirašė ir liko ištikimi vadinamajai Permainų koalicijai, su kuria rėmimo sutartį anksčiau buvo pasirašę ir V. Bernotas bei B. Šimkus.

Remti R. Taraškevičių uostamiesčio libdemams rekomendavo partijos prezidiumas Vilniuje. Tokiu būdu R. Taraškevičius užsitikrino 17 balsų persvarą. Tiek už jį ir balsavo renkant merą, tačiau opozicijoje likę konservatoriai įžvelgė korupcijos apraiškų.

Balsų skaičiavimo komisijos sekretorius Naglis Puteikis teigė, kad du politikai kandidatą į merus A. Šulcą balsavimo biuletenyje išbraukė esą sutartiniu ženklu: ne vienu ar keliais horizontaliais brūkšniais, o gulsčiomis „V“ raidėmis.

„Niekas taip nebrauko. Matyt, tiems politikams reikėjo parodyti, kad balsavo teisingai. Galima būtų kreiptis į teisėsaugos institucijas, tačiau įrodyti balsavusiojo tapatybę neįmanoma, nes balsuota slaptai“, – „Vakarų ekspresui“ sakė vienas iš konservatorių Kęstutis Gabšys.

Prezidiumo rekomendacijos nepaisę liberaldemokratai dar svarsto, kurioje frakcijoje dirbti, mat jiems gresia pašalinimas iš partijos. Be kita ko, kuluaruose buvo teigiama, esą B. Šimkus ir V. Bernotas „tik dėl akių“ derėjosi su Permainų koalicija, ir apie savo perbėgimą kolegoms pranešė tik paskutinę minutę.

Valdys marionetės?

Prieš slaptą balsavimą kandidatams į merus – R. Taraškevičiui ir A. Šulcui – buvo suteikta tribūna, kurioje pastarasis demonstravo oratoriaus gabumus.

„Mes esame laimėtojai, nes subūrėme 16 žmonių Permainų koalicijoje, suderinome pirmiausiai programą, o ne postus, o tai – precedento neturintis atvejis Taryboje. Niekada nesvajojau būti meru, nes vaikystėje nežinojau, kas tai per „žvėris“. Pasiūlymą balotiruotis priėmiau spardydamasis, nes norėjosi rasti bendrą kandidatą. Apgailestauju, kad nepavyko susitarti su liberalais save laikančiais liberalcentristais. Senosios liberalizmo, demokratijos tradicijos Klaipėdoje nutrūko“, – teigė A. Šulcas.

Jis pareiškė, kad Klaipėdos reikalai sprendžiami Vilniuje, nes kai kas susitarė sostinėje, kaip elgtis uostamiestyje.

„Prasideda politiniai vaikščiojimai, todėl klaipėdiečių likimą spręs ne patys klaipėdiečiai, o marionetės, kurios klausys, ką palieps daryti Algirdas Mykolas, Artūras, Rolandas ar Maskvoje esantis Viktoras. Tačiau mes nesiruošiame būti stabdžiais, stengsimės konsoliduoti visus. Man labai patiko Rusų aljanso atstovės Tamaros Lochankinos atsakymas, kodėl ji negali jungtis prie mūsų. Ji pasielgė labai garbingai, nuoširdžiai prisipažindama, kad neišdrįsta anai pusei pasakyti „ne“, – toliau rėžė kalbą buvęs kandidatas į merus.

Jis tikino, kad miestui reikia gero kiemsargio, o ne ūkininko, upeivio, jūreivio, statybininko ar inžinieriaus.

Tuo tarpu R. Taraškevičius iš tribūnos pasidžiaugė pirmą kartą po ilgos pertraukos matantis visus 31 Tarybos narį posėdžių salėje.

„Gera buvo Artūro kalba, mano nebus tokia sklandi. Tarybos nariu tapau 1990 metų kovo mėnesį, ir jau dirbu šešias kadencijas. 2001-ųjų kovą tapau miesto meru, vykdžiau pareigas šešerius metus. Tai sudėtingas, bet įdomus darbas. Pavyko suburti gerą, darnią komandą. Dirbau sąžiningai, nors ir dariau klaidų, tačiau jas pripažindavau. Dirbau viešai. Klaipėdos taryba buvo pavyzdžiu kitų miestų taryboms, kadangi politinės ambicijos būdavo nustumiamos į šalį, veikta stabiliai. Visiems Savivaldybės administracijos darbuotojams pažadu būti ir tėvu, ir broliu“, – sakė R. Taraškevičius.

Kritikos lavina

Prieš balsavimą frakcijų atstovai gavo progą laidyti replikas – šia galimybe puikiai naudojosi konservatoriai.

„Jeigu aš pasakysiu, kad mes – už R. Taraškevičių, tuomet trenks žaibas ir bus potvynis. Savivaldybės turto gadinti nenoriu, todėl balsuosime už A. Šulcą. Jis yra kandidatas, kuris gali suburti bendram darbui visą Tarybą. Tai gyvenimą matantis politikas, ne užsidaręs dramblio kaulo bokšte, iš kurio viskas matyti šviesiai ir gražiai“, – samprotavo K. Gabšys.

Vėliau į ataką perėjo N. Puteikis, kuris užsipuolė savivaldos rinkimų organizatorių Klaipėdoje – liberalcentristą Šarūną Joną Tamulį.

„Jūs, o ne mes nustatėme pasisakymų reglamentą. Nepatvirtinome posėdžio rengimo tvarkos. Kalbėsiu, kiek noriu. Valstybės tarnautojai Tarybos nariams turi būti vienodai lygūs. Kai Jūs organizavote rinkimus, Dviračių treko rinkiminėje apylinkėje už vieną kandidatą buvo gauta 100 procentų reitingo balsų, o kai ištyrė prokurorai – nukrito iki 80 proc. Kas gali garantuoti, kad per slaptą balsavimą nesiruošiama ką nors panašaus daryti? Mūsų žiniomis, du balsavimo biuleteniai yra specialiai pažymėti“, – įtarimais svaidėsi N. Puteikis.

Š. J. Tamulis atsikirto, kad ikiteisminio tyrimo metu nėra pareikšti nei įtarimai, nei kaltinimai.

„Jei Jūsų tėvai neišauklėjo, neauklėsiu ir aš. Prašom manęs nepertraukinėti. Aplaidumas darbe. Neužtikrinote slapto balsavimo. Aš siūlau atimti valdžią iš Š. J. Tamulio ir ją grąžinti Tarybai. Siūlau balsuoti ne išbraukiant neįtikusį kandidatą, o dedant kryžiukus prie jo“, – sumaištį bandė įnešti konservatorius.

Visgi biuleteniai buvo patvirtinti, ir balsavimas įvyko. A. Šulcas greičiausiai bus opozicijos lyderiu Taryboje.

Direktorius – naujas

Po balsavimo posėdžio pirmininko vairą perėmęs R. Taraškevičius pateikė A. Každailevičiaus kandidatūrą eiti Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.

Šis socialdemokratas rinkimuose balotiravosi antruoju numeriu, tačiau po balsavimo nukrito į šeštąją ir į Tarybą nepateko. A. Každailevičius dirba UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialo direktoriumi, turi 11 procentų minėtos bendrovės akcijų, kurių atisakys tik reikalaujant įstatymams.

„Vadovaujamąjį darbą uostamiestyje dirbu nuo 1980 metų. Tai – statybos, projektavimo darbai, tyrinėjimai, bandymai, uosto plėtros projektai. Kaip tarnautojas, didelio patyrimo neturiu, bet kaip vadovas – taip. Gal kartais esu per švelnus, tačiau šiuos dalykus išspręsiu“, – paprašytas įvardyti savo pliusus bei minusus, teigė kandidatas.

Už jį balsavo 19 Tarybos narių. A. Každailevičius savo pareigas pradės eiti nuo balandžio 27 dienos. Jo pavaduotojais greičiausiai taps Darbo partijos narė Daiva Paulauskienė bei vienas iš Rusų aljanso atstovų – ryžtingo „taip“ dar nepasakė Viačeslavas Karmanovas.

Po balsavimo A. Každailevičius žurnalistams sakė jokių radikalių permainų, revoliucijų Savivaldybės administracijos struktūroje neketinantis daryti.

Priminė praeitį

Erzelį sukėlė kandidato į vicemerus B. Šimkaus asmenybė, mat konservatoriai „atrado“ anksčiau jo padarytų nusižengimų: politikai žurnalistams išdalijo straipsnio apie dar 1982 metais uostamiestyje B. Šimkaus padarytą autoavariją kopiją.

Tuomet B. Šimkus pėsčiųjų perėjoje tarnybiniu automobiliu „Volga“ partrenkė pėsčiąjį ir pasišalino iš įvykio vietos. Nors teisme jis neigė vairavęs automobilį, Aukščiausiasis Teismas nusprendė kitaip.

„Vicemerui reikia ne tik mokėti suraityti parašą dokumentuose. Jis turi būti tikras vyras. Turi atvirai, tiesiai matyti problemas, saugoti savo šeimą. Nenorėčiau, kad vicemeru būtų žmogus, kuris nebuvo vyras ir pabėgo iš įvykio vietos. Aš nenešioju gauto Klaipėdos tarybos nario ženklelio todėl, kad jį teršia kiti žmonės“, – kritikavo K. Gabšys.

A. Šulcui B. Šimkaus biografijos detalės paliko „slogų įspūdį“, o liberalcentristas Vygantas Vareikis ragino vadovautis krikščioniškomis tradicijomis ir mokėti atleisti, nes „tik Dievas nuspręs, mes negalime spręsti“.

Už. B. Šimkų balsavo 17 Tarybos narių, o už J. Simonavičiūtę – 20.

Beje, Taryba vakar patvirtino ir algų koeficientus – meras, be priedų, „popieriuje“ gaus arti 5,5 tūkst. litų, vicemerai – per 4,7 tūkst. litų, o Administracijos direktorius – arti 5,5 tūkst. litų. Taip pat bus įskaičiuota 30 proc. algos priemoka už įprastinį darbo krūvį viršijančią veiklą.

Šiandien frakcijų atstovai rinksis į posėdį ir dalysis komitetų vadovų postus. Jau dabar aišku, kad mero patarėja dirbs Audra Daujotienė, o Tarybos sekretoriumi – Seimo rinkimuose planuojantis dalyvauti Vidmantas Plečkaitis.

Kitas Tarybos posėdis turėtų vykti balandžio 19-ąją. Tai, kad vietoje Dianos Stankaitienės liks dirbti Taryboje, vakar patvirtino liberalė Jurgita Choromanskytė, kuriai patikėtos ir europarlamentaro Eugenijaus Gentvilo patarėjos-padėjėjos pareigos Briuselyje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.