Šiemet „Baltija” nepastatys nė vieno laivo

Šiemet gegužę sukanka 10 metų, kai danai Klaipėdos uoste privatizavo AB „Baltijos” laivų statyklą.

Pernai joje baigtas statyti paskutinis iš dešimties vilkikų serijos laivas Danijos kompanijos „Svitzer Wijsmuller”, didžiausios vilkikų kompanijos pasaulyje, užsakymu.

„Baltijos” statyklos generalinio direktoriaus Viktoro Stulpino teigimu, šiemet dedama nemažai pastangų siekiant vėl pradėti statyti laivus. Jeigu pavyks susiderėti su buvusiais klientais, vilkikas bus pradėtas statyti kitais metais. Šiemet laivas nebus statomas.

Užsakymų portfelis pilnas

Šiemet planuojama pagerinti pernai metų rekordą ir pagaminti 58 tūkst. t metalinės produkcijos. Pernai, palyginti su užpernai, bendrovės apyvarta išaugo 19,6 proc. – iki 155 mln. litų. Statykla pagamino 55,4 tūkst. t metalo konstrukcijų, t. y. 18 proc. daugiau nei 2005-aisiais, kai buvo pagaminta 47 tūkst. t produkcijos.

Pasak bendrovės generalinio direktoriaus, iš esmės šiemet bus daroma ta pati produkcija – gaminami laivų blokai, statomi įrengti laivų antstatai Danijos Odensės ir Vokietijos Štralzundo laivų statykloms. „Baltija” jau suderino su ją privatizavusia Danijos kompanija „Odense Steel Shipyard” užsakymus iki 2008 m. antro pusmečio.

„Baltijos” laivų statykloje statomi laivų blokai

Be to, vyksta derybos dėl papildomų užsakymų su kitais klientais.

Gamins blokus suomiams

Šiemet naujovė „Baltijoje” ta, kad po ketverių metų pertraukos ji vėl pradės gaminti blokus Suomijos Turku uosto laivų statykloje „Aker Finnyards” statomiems kruiziniams laivams. Ši gamyba buvo nutrūkusi todėl, kad nebeužteko Klaipėdos statyklos pajėgumų.

Tikimasi pasirašyti ilgalaikį kontraktą ir iki 2009-ųjų per metus pagaminti po 5 tūkst. t šios produkcijos.

Artimiausiu metu turėtų būti pasirašytas kontraktas, kurio vertė 7,5 mln. Lt, ir nuo rugpjūčio mėnesio tikimasi pradėti gaminti tuos blokus.

Investuoja po 10 mln.

Kasmet gamybai tobulinti „Baltijoje” išleidžiama vidutiniškai apie 10 mln. Lt. Taikantis prie šiuolaikinių technologijų nuolatos atnaujinama suvirinimo įranga. V. Stulpino teigimu, investicijos į gamybinę įrangą leido padidinti darbo našumą 2003 – 2006 metais 34 proc.

Pernai į gamybos proceso tobulinimą investuota apie 12 mln. Lt. Pirkti nauji kranai. Pasak generalinio direktoriaus, svarbiausia praėjusių metų investicija – Suomijos kompanijos „Pemamek Oy Ltd.” (PEMA) pagaminta įranga plokščiųjų sekcijų gamybos linijai, leidusi šiame gamybos bare padidinti darbo našumą 30 proc. Linija kainavo 4,5 mln. Lt.

Šiemet numatoma investuoti 15 mln. Lt. Viename sandėlyje planuojama įrengti gamybos plotus. Viena pagrindinių investicijų šiais metais – moderni lakštinio plieno pjovimo mašina, priklausomai nuo plieno storio pjaunanti plazma arba dujomis. Ja jau naudojamasi.

Kompensuoja palūkanas

Kadangi Lietuvoje egzistuoja kvalifikuotos darbo jėgos stygius, siekdama pagerinti darbo sąlygas, padidinti darbo našumą ir geriau motyvuoti darbuotojus, bendrovė nuolat tiria jų poreikius ir vykdo skatinimo programą. Pavyzdžiui, gyvenantiems ne Klaipėdoje pagrindinių profesijų darbininkams kompensuojamos transporto išlaidos.

Darbuotojai apdrausti papildomu kaupiamuoju gyvybės draudimu, pradėta kompensuoti darbuotojų paskolų palūkanas.

Šiuo metu vidutinė darbininkų alga „Baltijoje” sudaro 3300-3500 litų neatskaičius mokesčių.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.