Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 14-ąją metų savaitę (balandžio 2-8 d.) bendras sergamumo gripu ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis rodiklis sumažėjo ir neviršija šiam metų laikui būdingo lygio. Bendras penkių Lietuvos didžiųjų miestų sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis sumažėjo 1,3 karto ir siekė 26,9 atv./10 000gyv. Lyginant su 13-ąją metų savaite, asmens sveikatos priežiūros įstaigose registruotų gripo atvejų skaičius sumažėjo trečdaliu, iš viso registruoti 63 gripo atvejai.
Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai sumažėjo visuose didžiuosiuose šalies miestuose. Didžiausias rodiklis registruotas Panevėžyje (38,6 atv./10 000 gyv.), mažiausias – Vilniuje (19,0 atv./10 000 gyv.). Didžiausias susirgusiųjų gripu skaičius nustatytas Klaipėdoje (40 atvejų iš jų 19 gripo atvejų nustatyta vaikams) ir Kaune (23 atvejai). Vilniuje, Šiauliuose ir Panevėžyje nenustatytas nei vienas gripo atvejis. Iš visų gripo ir ŪVKTI atvejų, gripas sudarė 1,7 proc.
Europos gripo priežiūros tinklo EISS (European Influenza Surveillance Scheme) duomenimis, 13-ąją metų savaitę sergamumas gripu visose Europos valstybėse sumažėjo iki šiam metų laikui įprasto lygio. Vidutinis sergamumas registruotas Danijoje ir Olandijoje. Regioninis gripo ir ŪVKTI paplitimas registruotas Vokietijoje ir Norvegijoje, sporadinis – 11 šalių. Europoje dominuoja gripo A(H3N2) viruso padermė.