Informacinė visuomenė, internetas, elektroninis parašas, visuotinė kompiuterizacija, bendravimas elektroninėmis priemonėmis.
Nors šiuos žodžius valdžios atstovai kartoja mažiausiai penkerius metus, daugeliui Lietuvos valdininkų bei parlamentarų popierius vis dar yra mielesnis už kompiuterio ekraną.
Popieriaus sunaudojimas per pastaruosius metus Lietuvos valdžios įstaigose arba visai nemažėjo, arba mažėjo labai nežymiai.
Kur kas toliau už lietuvius informacinės visuomenės keliu yra nuėję jų kolegos kitose šalyse.
Antai Estijos ministrai užsimojo dirbti apskritai be popieriaus.
Kiekvienam – po 127 kilogramus
Į Lietuvos valdžios įstaigas popierius iki šiol vežiojamas krovininėmis transporto priemonėmis.
Jei mūsų šalies valdžios įstaigų darbo kokybė būtų vertinama pagal sunaudoto popieriaus kilogramus, Seimas be konkurencijos būtų daugiausia ir produktyviausiai dirbanti institucija.
Per metus Seimo sunaudotą popierių išdalijus parlamentarams, vargu ar kuris pakeltų savo dalį – kiekvienam politikui atitektų daugiau nei 127 kilogramus sverianti popieriaus krūva.
Daugelis Seimo narių turi ne tik stacionarius kompiuterius savo kabinetuose, bet ir nešiojamuosius, kuriais naudojasi plenarinių posėdžių metu.
Praėjusių metų pabaigoje Seimo kanceliarija pirko naujų kompiuterių, kurie kainavo apie pusę milijono litų.
Bet praėjusiais metais Seimas nusipirko ir aštuoniolika tonų popieriaus.
Pirkinys, kurio dalis virto makulatūra, kainavo 72 tūkst. litų. Į šią sumą įskaičiuota tik popieriaus kaina.
Kiekvienam Seimo priimtam įstatymui pernai teko po 38 kilogramus popieriaus.
Tačiau Seimo Bendrųjų reikalų departamento direktorius Antanas Dimaitis vis dėlto pasigyrė, kad pastaraisiais metais popieriaus sunaudojama mažiau.
2003 metais Seimas sunaudojo 19,7 tonos, o 2000-aisiais – 23 tonas popieriaus.
Kopijų reikia ne visiems
A.Dimaičio tvirtinimu, apskaičiuoti, kas daugiausia Seime sunaudoja popieriaus, būtų pernelyg sudėtinga. Šios darbo priemonės reikia ir įvairioms komisijoms, ir komitetų bei Seimo posėdžiams.
Didžioji dalis popieriaus sunaudojama teisės aktų projektų ir kitų dokumentų kopijoms. Vėliau dalis panaudoto popieriaus keliauja į archyvą, likę – į makulatūrą.
Pasak Seimo posėdžių sekretoriato vedėjos Violetos Gureckienės, pagal statutą visi parlamentarai turi būti aprūpinti projektų kopijomis – popierinėmis arba elektroninėmis. Dauguma Seimo narių vis dar renkasi popierines kopijas.
Iki šiol tik pora dešimčių Seimo narių yra visiškai atsisakę popierinių kopijų ir visus teisės aktus skaito kompiuterio ekrane.
Tuo tarpu, pavyzdžiui, Vengrijos parlamente net pusė jo narių pageidauja gauti elektroninius dokumentus.
Vyriausybei – 2,4 milijono lapų
Vyriausybės kanceliarijos apetitas popieriui – kiek mažesnis nei Seimo.
Per mėnesį Vyriausybės kanceliarija sunaudoja toną popieriaus, per metus – 12 tonų. Vieno kilogramo kaina – 4 litai, taigi metams prireikia 48 tūkst. litų.
Per metus Vyriausybės kanceliarija sunaudoja 2,4 milijono popieriaus lapų.
Anot Vyriausybės kanceliarijos ūkio skyriaus vedėjo Jono Šniaukštos, nors šioje institucijoje padaugėjo kompiuterių, popieriaus poreikiai beveik nesumažėjo.
Vis dar reikia paruošti nutarimų projektų kopijas ir Vyriausybės posėdžiams. Po jų viena kopija keliauja į archyvą, kitos – sunaikinamos.
Ministerijos naudoja daugiau
Be popieriaus sustotų darbas ir Ūkio ministerijoje, kuri praėjusiais metais sunaudojo beveik 5 tonas popieriaus. Šiai įstaigai dėl padidėjusio darbuotojų skaičiaus pastaruoju metu prireikė ir daugiau popieriaus.
Kur kas kuklesni Finansų ministerijos popieriaus poreikiai.
Per mėnesį jai prireikia 125 kilogramų, per metus – 1,5 tonos popieriaus.
Pasak Finansų ministerijos viešųjų ryšių skyriaus vyriausiosios specialistės Jurgitos Matačinskaitės, ministerija nereikalingas kopijas dar kartą panaudoja – spausdina tekstus ant kitos lapo pusės.
Galėtų perimti pavyzdį
Žinių tarybos pirmininko, telekomunikacijų bendrovės „Omnitel” prezidento Antano Zabulio manymu, Lietuvos valdžios atstovai galėtų pasimokyti arba iš kai kurių užsienio kolegų, arba iš mūsų šalies verslininkų.
Pavyzdžiui, „Omnitel” bendrovė savo veikloje apskritai beveik nenaudoja popierinių formų – įsakymai, komandiruočių ir kiti dokumentai yra tik elektroniniai. Dėl to bendrovės išlaidos, susijusios su popierių tvarkymu, sumažėjo tris kartus.
Pasak A.Zabulio, valdininkams atsisakyti popieriaus greičiausiai neleidžia senas įprotis, bet jį būtų galima pakeisti, pavyzdžiui, teikiant tik elektronines dokumentų versijas.
Estai pažengę toliau
„Lietuvos rytas” pasidomėjo, kaip popierių naudoja kitų šalių valdininkai.
Antai Estijos ekonomikos ir komunikacijų ministerija šiais metais pradėjo įgyvendinti elektroninio dokumentų administravimo projektą ir planuoja savo veikloje apskritai atsisakyti popieriaus.
Šis darbo be popieriaus modelis vėliau bus pritaikytas ir kitų ministerijų bei valstybės įstaigų veikloje.
Be to, estai jau dabar skelbia, kad ministrų kabinetas posėdžiauja visiškai be popieriaus.
Ministrai savo darbe naudoja internetinę dokumentų sistemą.
Pajuto realius rezultatus
Vengrijos parlamente yra įdiegta vadinamoji „elektroninio parlamento” programa.
1 mln. eurų (3,45 mln. litų) investicija į Vengrijos parlamentarų kompiuterius bei elektroninės sistemos sukūrimas netrukus davė teigiamą efektą.
2004 metais Vengrijos parlamentas sunaudojo trečdaliu mažiau popieriaus nei 2003 metais.
Tai, vengrų skaičiavimu, padėjo sutaupyti 400 tūkst. eurų (1,38 mln. litų).
Anksčiau Vengrijos parlamente kiekvienas oficialus dokumentas buvo kopijuojamas 650 kartų.
Dabar šis skaičius sumažėjo iki 216 kartų.
Mantas Dubauskas