Sausio viduryje premjero Gedimino Kirkilo potvarkiu sudarytai darbo grupei iki numatyto termino – kovo 31-osios – nepavyko parengti siūlymų Vyriausybei dėl svarbių objektų apsaugos tobulinimo.
„Turime labai daug darbo, todėl paprašėme pratęsti terminą”, – „Lietuvos žinioms” sakė darbo grupei vadovaujantis Vidaus reikalų ministerijos (VRM) sekretorius Stanislovas Liutkevičius. Praėjusią savaitę premjeras į šį prašymą atsižvelgė skirdamas siūlymų rengėjams du papildomus mėnesius.
Strateginių objektų (oro uostų, kai kurių tiltų, naftos rezervo saugyklos ir kt.) sąrašas yra patvirtintas įstatymu. Ignalinos atominės elektrinės apsaugos ypatumai nustatyti atskiru norminiu aktu. Tačiau iki šiol nereglamentuota, kokie objektai turi būti priskiriami saugotinų kategorijai, į kurią pretenduotų kai kurios pramonės, energetikos įmonės, ambasados. Praėjusio dešimtmečio pradžioje Vyriausybė sudarė tokių objektų sąrašą, kuris įvairių žinybų prašymu vėliau buvo pildomas. Tačiau tuomet nebuvo apibrėžti kriterijai, kuriuos turėtų atitikti saugotini objektai.
„Negalima chaotiškai įtraukti naujų objektų į saugotinų sąrašą. Turi būti aiškūs kriterijai”, – pabrėžė VRM sekretorius S.Liutkevičius. Juos ir turi nustatyti minėta darbo grupė.
Svarbių objektų apsauga itin susirūpinta, kai į VRM kreipėsi Seimo kanceliarija ir paprašė policijos dėmesio parlamentarų viešbučiui. Tuomet apsižiūrėta, kad neaišku, ką policija arba Viešojo saugumo tarnybos (buvusių Vidaus tarnybos pulkų) daliniai turi saugoti.
Šiuo metu Seimo viešbutį saugo kanceliarijos pasamdyta saugos bendrovė „Ekskomisarų biuras”. Seimo kanceliarijos Bendrųjų reikalų departamento direktorius Antanas Dimaitis patvirtino, kad prašyti policijos apsaugos viešbučiui pradėjo prieš metus.
„Prašėme ir prašome”, – pabrėžė jis. Praėjusią savaitę Seimo kanceliarija gavo VRM raštą, kuriame prašoma nurodyti, kokių dar objektų apsaugos ji pageidautų. Tačiau parlamento valdininkai daugiau prašymų neturi.
Užtat kitų žinybų norai kur kas didesni. Pasak S.Liutkevičiaus, patenkinus Aplinkos, Susisiekimo, Ūkio ir kitų ministerijų prašymus ir ėmus saugoti visus jų nurodytus objektus valstybės biudžetas tokio krūvio neatlaikytų.
Ūkio ministerijai darbo grupėje atstovaujantis Petras Gudynas LŽ paaiškino, kad šiuo metu objektus, kuriems prašoma VRM dėmesio, saugo savos arba samdytos saugos tarnybos. Jis tikino, kad atitinkamo sąrašo pateikimas VRM dar nereiškia, jog ši perims visų jame išvardytų objektų apsaugą.
Susisiekimo ministerijos atstovas Vytautas Rafinbergas, paklaustas apie saugotinų objektų sąrašą, pareiškė negalįs apie juos kalbėti, nes sąrašas – su slaptumo žyma. Jis tik užsiminė, kad beveik visi objektai priklauso bendrovei”Lietuvos geležinkeliai”.
Kultūros ministerijos atstovas darbo grupėje Romanas Senapėdis LŽ pasakojo, kad Muziejų taryba nusprendė prašyti prie saugotinų priskirti kai kuriuos nacionaliniams muziejams priklausančius objektus.
Praėjusį penktadienį ministerija išsiuntė VRM atitinkamą sąrašą. Jame yra Gedimino pilis ir kalnas, Taikomosios dailės muziejus, Chodkevičių ir Radvilų rūmai Vilniuje, Gintaro muziejus Palangoje ir M.K.Čiurlionio bei K.Žilinsko muziejai Kaune.
Aplinkos ministerijos saugotinų objektų sąrašas – vienas didžiausių. Jos atstovas Mindaugas Bilkis, paklaustas, kiek sąraše yra objektų, atsakė: „Sąrašas ilgas. Tai vandentvarkos ir vandentiekio įmonės. Jų yra kiekviename rajone ir mieste.”
S.Liutkevičiaus teigimu, darbo grupė turės apsispręsti ne tik dėl to, kuriuos iš objektų priskirti saugotiniems, bet ir dėl to, kokios pajėgos tuo rūpinsis. Saugotinus objektus ketinama sugrupuoti. Pavyzdžiui, policija siūlo juos išskirstyti į tris kategorijas: aukšto saugos lygio objektus saugotų policija arba Viešojo saugumo tarnybos daliniai, žemesnio saugos lygio – saugos bendrovės, o trečiosios kategorijos objektai neturėtų nuolatinės fizinės apsaugos. Be to, ne visų objektų apsaugą finansuotų valstybė, nes tai būtų pernelyg didelė našta jos biudžetui.