Tikras ir iliuzinis nedarbas

Nedarbas rajonuose didesnis nei miestuose. Šį reiškinį paprastai lydi įvairios socialinės problemos, skurdas, girtuokliavimas, vaikų nepriežiūra. Ar įtrauks toks liūnas žmogaus gyvenimą, neretai priklauso tik nuo jo paties. Netoli Kauno esančios Domeikavos seniūnijos Vaškonių gyventojų likimai – akivaizdus to įrodymas: vieni ūkininkauja, dirba bendrovėse, įmonėse ar važinėja į darbą Kaune, o kiti mieliau renkasi kompaniją prie stikliuko nei darbą.

Vaškonių „legionieriai”

Vaškonyse gyvena apie 1200 žmonių. Domeikavos seniūnas Raimondas Stankus patvirtina, jog Vaškonys – vienas problemiškiausių seniūnijos kaimų. Pasidairius po jį, atrodo, jog bedarbių čia neturėtų būti. Kaime yra skerdykla, šešios lentpjūvės, konditerijos įmonė, automobilių servisas. Stambūs ūkininkai, kuriems reikia darbininkų, augina galvijus, netgi stručius. Žinoma, yra ir parduotuvė, kultūros namai, biblioteka, medicinos punktas, Eigirgalos pradinė mokykla, vaikų darželis.

„Darbo vietų Vaškonyse lyg ir būtų. Kas nori dirbti, tas darbą randa, tačiau yra žmonių, kurie nepritampa niekur: dėl pomėgio išgerti dirba iki pirmos algos, o kartais nė tiek neištraukia. Už girtuokliavimą darbdaviai išvaro. Paskui skundžiasi, kad neturi iš ko gyventi. Ne kartą į seniūniją skambino įmonių savininkai ir sakė, kad jiems darbininkų trūksta. Išgėriančių jau nė vienas nebepriima – pasimokė”, – pasakoja seniūnas Raimondas Stankus.

Apsilankę Žydrūno Šimkevičiaus vadovaujamoje lentpjūvėje pataikėme į patį darbo įkarštį. Čia plušėjo būrelis vyrų. Pranas Žilinskas ir Genadijus Kapitonovas tvirtino uždirbą apie 400-500 litų. „Turim darbą, ir patenkinti”, – sakė Pranas Žilinskas. Vyrai – ne vietiniai. Į darbą Vaškonyse jie atvažiuoja iš Vandžiogalos. Tokių „legionierių” Vaškonyse yra ir daugiau.

Triukšminga kaimynystė daugiabučiuose

Visada šiek tiek keistokai atrodo dviaukščiai daugiabučiai namai kaime, apsupti daržų, laukų. Regis, daugiabutis – miesto atributas, tačiau sovietiniais metais tokių namų nemažai pristatyta kolūkiuose.

Vaškonyse daugiabučių – „valdiškų”, buvusių bendrabučių yra ne vienas. Dauguma butų juose privatizuoti. Kaimynystėje tenka gyventi skirtingų pažiūrų žmonėms: darbštiems, mėginantiems gražinti ir savo buitį, ir aplinką, bei nedirbantiems, stiklelį, triukšmingas kompanijas mėgstantiems.

Viename Vaškonių dviaukščiame daugiabutyje 11 valandą ryte namuose radome Tadą Vasiliauską. Penkiasdešimt septynerių metų vyras gyvena kartu su dukra ir anūke. Abu su dukra – bedarbiai. T.Vasiliauskas tvirtino, kad šiek tiek dirbo lentpjūvėj, bet moka mažai, o darbo valandos ilgos. Todėl jis bevelija verstis iš atsitiktinių uždarbių.

Septyniasdešimtmetį pirmos grupės invalidą Mečislovą Šilingą sutikome daugiabučio namo koridoriuje: beldėsi pas kaimynus, bet mus pamatęs mielai pakvietė vidun pas save. Ant stalo stovėjo lėkštės su valgiu, tuščia taurelė, kurią kaipmat paslėpė. Bet vyras prisipažino „padaręs čierkutę” dėl sveikatos: ausyse ūžia, o išgėrus taurelę degtinės pagerėjo. Mečislovas sakė gyvenąs iš pensijos, bet valdžia juo turėtų daugiau rūpintis. „Kiauras stogas, sušlapo visi laidai, elektra prapuolė”, – rodo apibėgusias sienas Mečislovas Šilingas.

Dėl stogo susirūpinę dauguma daugiabučio gyventojų, tačiau jiems nesiseka susitarti. Butai – privatizuoti, todėl stogo remontu turi pasirūpinti patys.

„Reikia, kad visų butų gyventojai susidėtų pinigų stogo remontui. Tačiau yra tokių, kurie sako, jog neturi pinigų. Apmaudžiausia, kad alkoholiui atranda”, – apgailestauja Rasa ir Egidijus Stašaičiai. Jauna, darbšti šeima remontuoja savo butą, nori ir stogą virš galvos ne kiaurą turėti. Dvejų metų Luką ir dvylikametį Marių auginantys Stašaičiai abu dirba Kaune, „Senukuose”. Prie namų turi sodą, kuriame užsiaugina savo stalui visokių gėrybių. O laisvalaikį praleisti dažnai važiuoja į Kauną.

Dėl tėvų girtavimo kenčia vaikai

Kieme sutikusi seniūną graži ir tvarkinga garbaus amžiaus pora Ona ir Juozas Bračiuliai taip pat „pasibėdavojo” dėl kiauro namo stogo.

Bračiuliai sakė gyvenimu Vaškonyse nesiskundžią: turi šiek tiek žemės, joje užsiaugina daržovių. „Kaimynai labai geri, visada padeda: ir malkas sunešti, ir šiaip, kai pagalbos prireikia”, – sakė Ona Bračiulienė.

Šiek tiek kitokios nuomonės apie gyvenimą Vaškonyse nenorėjusi savo vardo sakyti jauna mama, gyvenanti viename iš daugiabučių. „Baisu vaiką vieną į kiemą išleisti, o ir pačiai nejauku – žiūri, kad koks girtuoklis neužkabintų, – sakė prie lauke žaidžiančio vaiko sėdėjusi moteris. – Būna, kad asocialūs asmenys vakarais ir į namus veržiasi”.

Užkalbinta kita mama – Janina skubėjo savo kasdienių darbų dirbti. Moteris augina keturias dukras ir vieną sūnų. Nelengva jai, bet ji nedejuoja, o dirba. Turi karvių, kiaulę užsiaugina, daržą apsisodina. Seniūnas Raimondas Stankus Janiną giria: puiki daugiavaikė mama ir darbšti moteris.

Vaškonyse – 20 daugiavaikių šeimų.

„Sunkiausia vaikus auginantiems ir mažas pajamas gaunantiems žmonėms, – teigia Domeikavos seniūnijos socialinės paramos inspektorė Lilija Mažeikienė. – Tai dažniausiai tvarkingi, darbštūs gyventojai, bet jei gauna minimalią algą, o šeimyna didelė – išgyventi sunku. Socialiai remtini gauna pašalpas. Prisiduria uždarbiaudami pas ūkininkus: šienaudami, ravėdami daržus”.

Šiuo metu Vaškonyse, pasak L.Mažeikienės, nėra šeimų, kuriose mažamečiams vaikams būtų nesaugu augti, jie būtų nepavalgę ar neprižiūrėti. Tačiau tokių šeimų būta: iš jų vaikai paimti ir išvežti į globos namus arba jie turi globėjus. Domeikavos seniūnijoje globojamas 21 vaikas, iš kurių net 14 – iš Vaškonių.

Gitanos Karalienės keturi vaikai iš jos paimti globai dėl nepriežiūros, girtavimo. „Baisu, kai rasdavom vaikus nevalgiusius, – prisiminė Lilija Mažeikienė. – Pati jiems ne kartą košę viriau, blynus kepiau”. Gitanai ir dabar vaikai nerūpi: jų nelanko. Surasti Gitanos nepavyko. Žmonės sakė: „Kur nors tikriausiai geria”.

Vaškonyse – daug darbščių, padorių šeimų, tačiau asocialūs – galvos skausmas ir valdžiai, ir kaimynams.

Violeta Gustaitytė