Per būsimas poilsio dienas nemažai gyventojų imsis tvarkyti aplinką prie savo namų ar sodininkų bendrijose. Aplinkosaugininkai ragina tai daryti be degtukų.
Mat, kaip rodo jų patirtis, dažnai žmonės linkę atsikratyti daržo bei sodo atliekų jas sumesdami į laužo liepsnas.
Pasak specialistų, šias atliekas reikia ne deginti, o susmulkinti ir kompostuoti, kad jos pavirstų ekologiškomis organinėmis trąšomis. Deginant tokias lengvai degančias atliekas sudega didelė ir pati vertingiausia šių trąšų dalis.
Švarinantis be degtukų nuo daugybės kenksmingų junginių bus apsaugotas ir oras. Į jį deginant organines atliekas per trumpą laiką patenka labai daug teršalų – kietųjų dalelių ir įvairiausių cheminių junginių. Ypač pavojinga kartu su natūraliomis gamtinės prigimties atliekomis deginti įvairias plastmasės atliekas – butelius, šiltnamiuose naudojamas plėveles, taip pat senus drabužius, avalynę ir kt. Tai griežtai draudžiama. Degant tokioms šiukšlėms, į orą patenka daugybė žmogaus sveikatai pavojingų toksiškų medžiagų.
Aplinkos ministerija primena, kad griežtai draudžiama deginti ir ražienas, nenušienautą bei nesurinktą į kompaktiškas krūvas žolę, šiaudus. Net ir surinktų atliekų negalima deginti miškuose, aukštapelkėse ar šiaip durpingose vietose ir arčiau kaip 100 metrų nuo šių vietų. Asmeniui, kuris degina sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas, pažeisdamas aplinkosaugos reikalavimus, gali būti skirta nuo 50 litų iki 400 litų, o už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą – nuo 100 litų iki 500 litų bauda.