Praėjęs sekmadienis televizijos žiūrovams turėjo būti itin linksmas ir verčiantis kvatoti. Mat dvi televizijos – LNK ir TV3 – buvo parengusios specialias programas melagių dienai – balandžio 1-ajai. Tačiau pažiūrėjus dvi šventines humoro laidas norisi ištarti: būtų juokinga, jei nebūtų graudu.
LNK septintą kartą dalijo „Auksinius svogūnus”. Renginio anonsuose buvo pabrėžiama, kad pamatysime ko nematę. Deja… Kitados buvusio „Auksinių svogūnų” spindesio turbūt nebeliko. Pirmiausia „svogūnai” antrąkart dalijami jau ne sostinėje. Šįmet – Alytuje, senokai remontuotoje Medvilnės kombinato rūmų salėje. Oficialiai renginio organizatoriai tokį pasirinkimą motyvuoja tuo, kad esą sostinės salės, kuriose galėtų vykti renginys, nusibodusios. Tačiau užkulisiuose buvo kalbama, kad Vilniuje būtų keblu surinkti pilną žiūrovų salę, kaip būdavo geraisiais „svogūnų” laikais. Buvo skelbta, kad šventė bus skirta moterims. Aišku, galima įvairiai interpretuoti, kaip tokią šventę moterims sukurti. Tačiau vargiai kas sugalvotų, kad renginys skirtas moterims reiškia, jog dainininkai vyrai apsitempia kojas pėdkelnėmis, užsimaukšlina peruką ir įsispraudžia į ankštą suknelę. Be to, kartą per „svogūnus” atlikėjas Mino jau buvo persikūnijęs į Marilyn Monroe. Todėl jokios naujovės televizijos žiūrovai ir nepamatė.
Apie renginio įdomumą ir prestižą turbūt daug sako ir tai, kad tik vienas politikas atvažiavo atsiimti jam skirtos statulėlės. Sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas taip pat atsiėmė apdovanojimą, bet jis buvo vienas tų, kurie šoko šventinėje programoje. Daugiau apdovanojimų neatsiėmė niekas.
Reikėtų pripažinti, kad tikrai originalus per šiuos „svogūnus” buvo „Viktoro Uspaskicho” apsilankymas. Tikrai salėje buvo nuščiuvusių žmonių. Ir tai buvo didžiausias ir bene vienintelis tikrai tinkantis balandžio 1-ajai pokštas.
Tą patį vakarą TV3 kvietė į juoko fiestą „Gintarinė šypsena 2007”. Taigi viena televizija juokėsi iš politikos atstovų, o šis renginys turbūt bandė atsigręžti į provincijos žmones. Studija virto „visuomeninio maitinimo įstaiga”, kurioje prie medinių stalų įsitaisę humoristai ir muzikantai skanavo kiaulės kojų, troškintų kopūstų, kotletų ir kitų patiekalų. Juokingi čia buvo kiti dalykai. Vienai humoro grupei iš provincijos juokinga ir šmaikštu atrodė tai, kad neblaivūs kaimo duobkasiai netinkamo dydžio duobę anapilin išėjusiam žmogui iškasė, esą jei duobė būsianti per trumpa, teksią karstą trumpinti. Kiti mėgėjiškai bandė rodyti magijos teatro triukus.
Nors atrodytų, jog šie du renginiai skirtingi, galima daryti prielaidą, kad juokiamasi iš tų pačių dalykų. Ovacijų per „svogūnus” sulaukė frazė, paaiškinanti, kodėl „Vyšniukas” apdovanojamas statulėle. O „svogūną” jis gavo už tai, jog „pasaulio čempionate Dominikoje visą laiką praleidęs ne ant pakylos, o tualete, ir tuo akivaizdžiai įrodęs, kad jam nusišikt ant pasaulio čempionato medalių”. Na, o „Gintarinėje šypsenoje” visi šypsojosi, kai Mindaugas Sėjūnas vis pliaukštelėdavo Astai Baukutei per užpakalį. Bet ar tai juokinga?