Užsieniečiai Lietuvoje laukiami tik be sutuoktinio ir vaikų

Užsienyje darbo jėgos besidairančios Lietuvos bendrovės turėtų ieškoti tik viengungių specialistų – Lietuvoje pradėjusio dirbti užsieniečio šeimos nariai beveik neturi jokių galimybių gauti leidimo gyventi Lietuvoje.

Pasak dienraščio „Lietuvos rytas”, specialistas, atvykęs iš Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės, šeimą galėtų atsivežti tik pragyvenęs Lietuvoje dvejus metus. Iki tol šeimos nariai galėtų lankytis Lietuvoje tik kaip turistai.

Tokie apribojimai įsigaliojo mažiau nei prieš keturis mėnesius. Tačiau dėl jų jau kilo sumaištis.

Užsienio kapitalo bendrovės nerimauja, kad nuo šiol nebegalės atsivežti kvalifikuotų specialistų ir vadovų. Mat ne kiekvienas darbuotojas nori palikęs šeimą keliauti į valstybę, esančią už kelių ar keliolikos tūkstančių kilometrų.

Lygiai taip pat leidimų gyventi Lietuvoje nebegaus ir mūsų šalies sporto klubuose norinčių rungtyniauti legionierių šeimos nariai. Krepšinio ir futbolo klubuose rungtyniauja nemažai užsieniečių iš JAV, Brazilijos ir kitų ES nepriklausančių valstybių.

Lietuvoje gali ramiai gyventi tik tų užsieniečių šeimos nariai, kurie gavo leidimus iki įstatymo įsigaliojimo 2006-ųjų gruodį.

Migracijos departamentą klausimais jau užvertė futbolo klubai, norintys įsigyti legionierių.

Klubams rūpi, kaip legionieriai galėtų atsivežti šeimos narius.

Tačiau Migracijos departamento direktorius Almantas Gavėnas teigė niekuo negalintis padėti nei futbolo klubams, nei užsieniečius samdančioms įmonėms. Visiems galioja tas pats įstatymas, kuriame numatytas dvejų metų laikotarpis, po kurio šeimos nariai gali tikėtis gauti leidimą gyventi Lietuvoje.

Pasak A.Gavėno, ES nepriklausančių šalių piliečiai gali be didelių apribojimų lankytis Lietuvoje 90 dienų per pusę metų. Taigi pabuvę kartu, šeimos nariai turėtų trims mėnesiams išvykti, po jų galėtų vėl grįžti į Lietuvą.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas teigė, kad tokiu įstatymu siekiama apsisaugoti nuo imigrantų antplūdžio. Tačiau išėjo taip, kad reikalavimai buvo sugriežtinti ir ekonominiams migrantams, ir vadovams, kurie neketina pasilikti Lietuvoje.

„Kai atvažiuoja dirbti vadovai, procedūros turėtų būti pagreitintos ir supaprastintos. Bet mes kol kas nerandame bendros kalbos su migracijos tarnyba”, – atsiduso A.Sysas.

Tuo tarpu A.Gavėnas teigė, kad Migracijos departamentas niekuo dėtas – įstatymus priima Seimo nariai.

„Jeigu suteikia leidimą dirbti, tai kaip gali neduoti leidimo gyventi Lietuvoje šeimos nariams?”, – stebėjosi užsienio investuotojus vienijančios asociacijos „Investuotojų forumas” vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, bendras į Lietuvą iš trečiųjų šalių dirbti atvykusių užsieniečių skaičius praėjusiais metais padidėjo beveik dvigubai.

Pernai Lietuvos darbo birža gavo iš viso 3342 prašymus suteikti leidimus dirbti Lietuvoje.

Leidimai išduoti 2944 užsieniečiams, kurie nėra ES piliečiai. Likę prašymai nepatenkinti, nes neatitiko reikalavimų.

Tuo tarpu 2005 metais Lietuvos darbo birža išdavė mažiau nei 1,6 tūkst. leidimų dirbti mūsų šalyje.

Pernai Lietuvoje dirbti pageidavo atvykėliai iš 29 valstybių.

Daugiausia užsieniečių – 37 procentai – atvyko iš Baltarusijos. Dar 32 proc. darbuotojų atvyko iš Ukrainos, 14 proc. – iš Rumunijos, kuri šiais metais tapo ES nare.