Rugpjūčio 1-ąją, minint Klaipėdos miesto gimtadienį, prasideda aštuntasis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje”. Kaip įprasta, operinės, simfoninės, vokalinės ir kamerinės muzikos fiesta tęsis iki pat rugpjūčio 24-osios. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvas ir festivalio svečiai – garsiausi Lietuvos vokalinio meno atlikėjai – operų ir koncertinių projektų premjeras pristatys Klaipėdoje, Juodkrantėje, Nidoje, Plungėje ir Rambyne. Festivalis ištikimas ir dar vienai tradicijai, suformuotai dar pirmajame „Muzikiniame rugpjūtyje pajūryje”, – tematiškumui. Šį kartą festivalio gerbėjams bus pristatytos Lietuvos vokalinio meno įžymybės.
Miesto gimtadieniui – Lietuvos operos žvaigždžių gala koncertas
Ne taip dažnai mūsų mieste vienu metu galima išvysti ir išgirsti net kelias pirmojo ryškumo operos žvaigždes. Kad tai nepaprastas įvykis, patvirtina ir didžiulis publikos susidomėjimas šiuo koncertu, kilęs dar tik vos pasirodžius pirmajai reklaminei festivalio informacijai.
Aštuntasis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje” atidaromas Lietuvos operos žvaigždžių gala koncertu, kuriame dainuos net trys Lietuvos operos įžymybės. Tai Lietuvos operos primadona, viena ryškiausių šiandieninės Lietuvos muzikos kultūros asmenybių, pasaulinį pripažinimą pelniusi dainininkė Irena Milkevičiūtė (sopranas), vienas iškiliausių Lietuvos baritonų, tarptautinių vokalistų konkursų diplomantas ir nacionalinės premijos laureatas Vytautas Juozapaitis ir vienas žymiausių Lietuvos bosų, tarptautinio M. Kalas konkurso Atėnuose bei nacionalinės premijos laureatas Vladimiras Prudnikovas.
Lietuvos operos žvaigždžių gala koncerto mastus pabrėžia ir išties solidi jo programa. Koncerte skambės arijos ir duetai iš pasaulinio operinės muzikos lobyno: V. A. Mocarto „Don Žuano” ir „Figaro vedybų”, Dž. Rosinio „Sevilijos kirpėjo”, Ž. Halevy „Žydės”, Dž. Verdžio „Likimo galios” bei „Kaukių baliaus”, R. Vagnerio „Lohengrino” ir „Tanhoizerio”, St. Moniuškos „Halkos”, P. Čaikovskio „Eugenijaus Onegino” ir Dž. Pučinio operų „Turandot”, „Toska”, „Madam Baterflai”.
„Muzikinio rugpjūčios pajūryje” rengėjai tikisi, kad Lietuvos operos žvaigždžių gala koncertas deramai papuoš ne tik festivalio atidarymą bei Klaipėdos miesto gimtadienį, bet ir taps ryškiu baigiamuoju šių metų Klaipėdos miesto kultūros magistrų vardų suteikimo ceremonijos akcentu.
Solistams ir Mažosios Lietuvos simfoniniam orkestrui diriguos festivalio meno vadovas, šios koncertinės programos sumanytojas, Klaipėdos miesto kultūros magistras Stasys Domarkas.
Lietuvos operos žvaigždžių gala koncertą kartu su festivalio rengėju Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru publikai dovanoja Klaipėdos miesto savivaldybė.
Aštuntojo „Muzikinio rugpjūčio pajūryje” atidarymas su Lietuvos operos žvaigždėmis – Klaipėdos koncertų salėje rugpjūčio 1 d. (pirmadienį) 19 val. Koncertas bus pakartotas Juodkrantės kultūros namų lauko estradoje rugpjūčio 2 d. (antradienį) 19 val. Nepatekusieji į Lietuvos operos žvaigždžių gala koncertą Klaipėdoje maloniai kviečiami jo pasiklausyti nuostabiame gamtos prieglobstyje – Juodkrantėje.
Operetinis reviu ant… Rambyno kalno
„Muzikinis rugpjūtis pajūryje” nuo pat savo egzistavimo pradžios plėtė geografinę savo egzistavimo erdvę. Jo premjeros, be įprastų vietų – Klaipėdos, Juodkrantės, Nidos bei Plungės, vyko ir Palangoje, Kretingoje, net Kaliningrade (Rusija). Šio festivalio erdvę papildo įspūdingas „Operetinis reviu nuo J. Štrauso iki…” – populiariausių operetės korifėjų J. Štrauso, F. Leharo, I. Kalmano ir kitų kompozitorių operečių arijos, duetai, tercetai, kupletai, valsai sklis nuo Rambyno kalno.
Pagėgių savivaldybė buvo pasirinkta neatsitiktinai. Šis kraštas regėjo kryžiuočių žygius ir nuo jų gynė Lietuvą, matė prancūzų kariuomenės pergales ir jų pralaimėjimus, buvo liudininkas Nemune plūduriuojančiame plauste carui Aleksandrui ir Napoleonui pasirašant sutartis, iš pogrindinės Martyno Jankaus spaustuvės Bitėnuose skleidė lietuvišką žodį. Kraštas, buvęs paribiu tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos, garsių to meto užsienio keliautojų vainikuotas lietuviškąja Šveicarija – turtingas ne tik savo praeitimi, įdomus ir dabartimi.
„Operetiniame reviu nuo J. Štrauso iki…” dalyvaus Lietuvos operos žvaigždė maestro Virgilijus Noreika. Kartu su maestro šiame spalvingame ir nuotaikingame operetiniame reviu dainuos ir žymiausi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai Valerija Balsytė, Dalia Kužmarskytė, Rita Petrauskaitė, Mindaugas Gylys, Šarūnas Juškevičius, Artūras Kozlovskis, Viačeslavas Tarasovas. Operetiniam reviu teatrinio žaismingumo suteiks ir teatro choro bei baleto artistai. Pastarieji sušoks nuotaikingiausias ir ekspresyviausias J. Štrauso polkas. Reviu režisierius ir dirigentas – Stasys Domarkas, jam talkins Ilmaras Lapinis.
Operetinis reviu ant Rambyno kalno įvyks rugpjūčio 6 d. 19 val. Į šį renginį festivalis kviečia ne tik Pagėgių krašto gyventojus bei lietuviškosios Šveicarijos svečius, bet ir Klaipėdos apskrities gyventojus. Skambant nuotaikingai operetinei muzikai, galėsite į nuostabią mūsų šalį pažvelgti beveik iš paukščio skrydžio. Juolab kad ant Rambyno kalno planuojama sutalpinti net keletą tūkstančių žiūrovų. „Operetinis reviu nuo J. Štrauso iki…” – nemokamas renginys, jį kartu su festivalio organizatoriais dovanoja Pagėgių savivaldybė.
Tarptautinis projektas: nuo V. A. Mocarto iki šiuolaikinės lietuvių muzikos
Dar vieno koncertinio projekto dalyviai – lenkų kamerinės muzikos ansamblis „MultiCamerata” ir lietuvių dainininkė Skaidra Jančaitė.
Kamerinės muzikos ansamblį „MultiCamerata” galime laikyti senu „Muzikinio rugpjūčio pajūryje” bičiuliu. Šiam lenkų ansambliui jau yra tekę koncertuoti mūsų festivalyje, ne kartą ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvas atstovavo Lietuvai „MultiCameratos” įkūrėjo ir meno vadovo Henryko Gizos rengiamame Baltijos šalių muzikos ir dailės festivalyje „Probaltica”.
Savo veiklą „MultiCamerata” pradėjo 1991-aisiais serija koncertų, pavadintų „Sekmadienio rūmų koncertai”, kurie vyko Torūnės Dambski rūmuose. Nuo tol ansamblis organizavo daugiau nei 500 koncertų Lenkijoje ir už jos ribų. Gimtojoje šalyje jie grojo tokiose įžymiose salėse, kaip Varšuvos karališkoji pilis, Nacionalinė filharmonija ir Adomo Mickevičiaus halė Poznanėje. Ansamblis taip pat koncertavo Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos, Olandijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Švedijos, Suomijos, Didžiosios Britanijos miestuose ir miesteliuose, net Vatikane.
H. Gizos vadovaujamas kamerinis ansamblis dažnas koncertinių projektų, skirtų pagerbti garsiausiems pasaulyje kūrėjams bei asmenybėms, sumanytojas ir iniciatorius. 1993 metais, pagerbiant patį žymiausią torūnietį Mikalojų Koperniką, ansamblis organizavo didžiules koncertines gastroles, apsilankydamas tuose Lenkijos ir Italijos miestuose, kuriuose yra gyvenęs žymusis astronomas. 1999-aisiais „MultiCamerata” organizavo turnė po Europą, dedikuodamas jį 150-osioms Frederiko Šopeno mirties metinėms.
Ansamblis įrašė aštuonias garso plokšteles ir daug koncertų radijui bei televizijai.
Kartu su „MultiCamerata” koncertuos ir prof. V. Noreikos solinio dainavimo klasės auklėtinė Skaidra Jančaitė (sopranas). Mūsų publikai šios solistės pavardė galbūt ir nėra plačiai žinoma. Tačiau, reikia manyti, kad po festivalio koncertų S. Jančaitės gerbėjų ratas gerokai padidės.
Pirmai pažinčiai dera pažymėti, kad po studijų Lietuvos muzikos akademijoje vokalistė tobulinosi prof. A.Orlovitso (Danija), prof. T.Grubė (Prancūzija) bei prof. J.Loiblo (Austrija) dainavimo meistriškumo kursuose. Platus solistės kūrybinių interesų laukas: S. Jančaitė dalyvauja avangardinės ir eksperimentinės muzikos renginiuose, klasikinės ir šiuolaikinės muzikos koncertuose, festivaliuose. Kaip vokalistė ir solistė, ji yra kelių kamerinės muzikos kolektyvų („AB Antiqua”, „Collegium”) ir avangardinės krypties ansamblių („RAAS”, „N.N.N.”) narė. Jos repertuare – renesanso, baroko, klasikinės, romantinės ir šiuolaikinės muzikos opusai, rusų romansai, lietuvių liaudies ir šiuolaikinė muzika. Daug dėmesio dainininkė skiria sakralinei muzikai, kurią dažnai atlieka Lietuvos bažnyčiose. S. Jančaitė daug koncertuoja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse.
Bendro Lenkijos ir Lietuvos atlikėjų projekto programa atspindi plačią panoramą: nuo V. A. Mocarto, H. Vieniavskio, B. Bartoko, L. Berio kūrinių iki šiuolaikinių lietuvių kompozitorių – V. Juozapaičio, G. Kuprevičiaus, A. Jasenkos muzikos.
Kamerinės muzikos ansamblio „MultiCamerata” ir solistės Skaidros Jančaitės pasirodymas Plungėje, Žemaičių dailės muziejaus terasoje – rugpjūčio 4 d. 19 val., Klaipėdos koncertų salėje – rugpjūčio 5 d. 19 val. Koncertai – nemokami.
Baigiamasis festivalio akordas – bažnytinėse erdvėse
Įprastai operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje” pasibaigdavo rugpjūčio 23-iąją. Šią datą ženklina Juodojo kaspino diena. Per festivalio egzistavimo laiką susiformavo tradicija ją pažymėti sakralinės muzikos premjera. Šįkart tai – garsusis Gabrielio Forė (Gabriel Faure) „Requiem”.
Pradžioje Kamilio Sen-Sanso mokinys, vėliau – Paryžiaus konservatorijoje garsiųjų M. Ravelio ir G. Enesku mokytojas G. Forė XIX a. Paryžiaus muzikinėje aukštuomenėje gana sunkiai laimėjo pripažinimą. Nepaisant to, G. Forė „Messe de Requiem” tapo labiausiai žinomu, chorų dažniausiai atliekamu sakralinės muzikos kūriniu. Manyta, kad šis G. Forė kūrinys buvo skirtas jo tėvo mirčiai. Tačiau, pasak kritikų, tai greičiausiai buvo dar vienas Forė, kurį bendraamžiai praminė „katinu”, eksperimentas sukurti šį tą nauja ir skirtinga. Sakoma, kad „Requiem” išreiškia jo asmeninius jausmus ir požiūrį į mirtį. Pats kūrinys tarsi patvirtina, kad autorius nė kiek neblefavo teigdamas, jog „mato mirtį kaip džiaugsmą, išsilaisvinimą, siekimą laimės už kapo ribų, bet ne kaip skausmingą potyrį”…
G. Forė „Requiem” atliks solistai Dalia Kužmarskytė ir Vytautas Juozapaitis, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras, vadovaujamas vyriausiojo chormeisterio Vladimiro Konstantinovo, bei Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras. Ypatingąjį G. Forė „Requiem” diriguos maestro S.Domarkas.
Aštuntąjį operos ir simfoninės muzikos festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje” užbaigiantis G. Forė „Requiem” Nidoje, Romos katalikų bažnyčioje bus atliktas rugpjūčio 23 d. 20 val. ir Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje – rugpjūčio 24 d. 19 val. Festivalio rengėjai kviečia visus sakralinės muzikos gerbėjus.