Nužudytų broliukų tėvas siekia tiesos

„Dabar jau vistiek – nužudytų vaikų neprikelsiu. Noriu tik tiesos”, – sako Kelmės rajone nužudytų sūnų Tomo ir Manto tėvas Virgilijus J..

Prieš savaitę jis pats paskambino į policiją ir pranešė, jog šeimos automobilyje „Renault Espace” aptiko drėgną, žemėtą užvalkalą, kurio anksčiau nepastebėjo, nors važinėjo tuo automobiliu.

Vyras aktyviai bendrauja su policija bei prokurorais.

Apie gyvenimą su įtariamąją vaikų žudike Alma bei savo išgyvenimus jis papasakojo ir žurnalistams.

Susipažinote su tyrimo medžiaga – vadinasi, žinote, kad viena iš tiriamų versijų, jog jūsų žmona vaikus galėjo nužudyti dėl kito vyro. Ar įtarėte, kad ji gali būti neištikima?

Buvo vienas kitas požymis. Kartą jos mobiliajame telefone pastebėjau keistą žinutę, kurią pasirašė kažkoks Nerijus. Tačiau tada telefonas buvo po dukros Vaidos pagalve. Pastaruoju metu žmona vis dažniau dingdavo iš namų. Ir kitą dieną po vaikelių dingimo sėdo į automobilį ir kažkur išskubėjo. Po pusvalandžio grįžusi sakė, jog ieškojo berniukų. Kartą buvo kažkur išvažiavusi. Paskui teisinosi, jog buvo pas

Sklido gandų, kad ir jūs Kelmėje turėjote kitą moterį…

Galiu prisiekti prieš ką tik norit. Niekada neturėjau meilužės. Netoks aš žmogus, kad galėčiau su dešimčia moterų…

Per laidotuves reikėjo tvarkyti daug reikalų. Tikriausiai važinėjote ir šeimos automobiliu. Pagaliau, vaikų dingimo dieną žmona jūsų parsivežti atvažiavo į Kelmę. Ar nieko keisto nepastebėjote jos elgesyje ir automobilyje?

Ne tas rūpėjo. Jaučiau, kad kažkas negero atsitiko su vaikais. Jie niekuomet nebėgdavo iš namų. Ir tada buvau garantuotas, kad nepabėgo. Tik mačiau, kad nebėra posūkio žibinto.

Kada pastebėjote užvalkalą jūsų šeimos automobilyje?

Praėjusio šeštadienio rytą. Jis buvo ant galinės sėdynės. Pusiau nukritęs. Anksčiau jo tikrai nemačiau. Todėl iš karto paskambinau policijai. Tegu ištiria, kaip jis čia atsirado.

Ar nemanote, kad šį užvalkalą tyčia kas nors pakišo?

Policija ištirs. Aš tikiu.

Tikriausiai žinote, jog viena iš versijų yra ir tai, kad vaikus galėjo nužudyti dėl draudimo?

Aš tai tikrai vaikų nebuvau apdraudęs. Nebent jie buvo apdrausti man nežinant. Dabar tų kalbų sklinda visokių. Žmonės linkę visko prikurti.

Jeigu pasitvirtintų, jog žmona vaikus nužudė, nesuvokdama, ką daro, ar priimtumėte ją į namus?

Jeigu nužudė, – ne.

Kai kalbėjausi su jūsų žmona, kitą dieną po vaikų dingimo ji sakė, kad Mantas grįžo kartu su Vaida iš mokyklos. Ar tikite, kad penkiolikmetė mergaitė staiga nuėjo miegoti ir nieko apie broliukus daugiau nežino. Ar tiesa, kad būtent tą antradienį, kai dingo jūsų sūnūs, Vaida buvo Kelmėje, kirpykloje?

Nieko apie tai negaliu pasakyti. Žinau, kad kirpykloje pirmadienį buvo žmona. Vežė apkirpti Marių. O dėl miego nežinau. Kaip supratau, gal mama jai liepė pamiegoti…

Ištekėjo aštuoniolikos metų

V. J. su žmona Alma susipažino Šeduvoje, „Lelijos” siuvimo fabriko bendrabutyje. Ten būsimoji jo žmona gyveno, nes dirbo siuvimo fabrike. Alma tuomet buvo labai jauna – tik aštuoniolikos metų. Gabi mergina neturėjo galimybės siekti mokslų, nes tėvai nebūtų pajėgę jai padėti. Virgilijus tuomet jau buvo išsiskyręs su pirmąja žmona, kuri, kaip paaiškėjo vėliau, už jo ištekėjo tik norėdama atkeršyti buvusiam draugui.

Nors Almos tėvai buvo darbštūs žmonės, tačiau mėgdavo išgerti. Dėl to Alma labai išgyvenusi. Po neilgos draugystės Virgilijus pasiūlė Almai susituokti, tačiau prisipažįsta labai nesiverždavęs pas Almos tėvus. Jie niekuo Almai gyvenime nepadėję, net nesidomėdavę, kaip sekasi jos šeimai. Kai žmona norėdavusi aplankyti tėvus, nuvažiuodavę. Bet kelionės į Panevėžio rajono Gelažių kaimą nebūdavusios dažnos.

Redakcijos žiniomis, ir per vaikų laidotuves nesvetingai sutikote žmonos tėvus…

Jie atvažiavo šeštadienį. Sūnūs dar nebuvo parvežti iš morgo. Piktumas paėmė, kad atvažiavo neblaivūs. Pernakvojo. Rytą vėl pradėjo išgėrinėti. Juk ne į vestuves atvažiavo. Bet aš jų neišvariau. Jų sūnus, kuris, beje, gyvena normaliai ir nebegirtauja, pakvietė vairuotoją su automobiliu, kad tėvus išvežtų namo. Su Almos giminėmis aš nevengiu bendravimo. Juk jie nekalti dėl mūsų šeimoje įvykusios tragedijos. O apie tėvus nenoriu šnekėti. Nes nenoriu šnekėti blogai.

Gyvenimas nelepino

Almos ir Virgilijaus J. gyvenimas nelepino. Gimė dukra Vaida. Po trejų metų – Mantukas, dar po kelerių – Tomukas. Šeima glaudėsi ankštame vieno kambario bute. Alma dirbo siuvimo fabrike, vėliau ligoninėje – sarge. Virgilijus – mokykloje. Vėliau pradėjo važinėti į Šiaulius. Ten įsidarbino vienoje saugos tarnyboje.

Kadangi vieno kambario bute buvo ankšta, jauna šeima prašė lengvatinės paskolos ir nusipirko erdvesnį trijų kambarių butą. Tačiau tuo metu, kai vežimėlyje jau gulėjo dvynukai Daina ir Marius, šeima nepajėgė mokėti paskolos. Buto teko atsisakyti. Per gimines Petrališkėje pavyko gauti namą išsimokėtinai.

V. J. patikino, jog pastaruoju metu jau buvo visiškai atsiskaitę už namą. Ketinę laikyti mažiau gyvulių. Žmona po truputį dairėsi darbo.

Atsikėlę į Petrališkę iš pradžių šeima taip pat patyrė sunkumų. Tačiau darniai dirbę. Pynę vainikus, važiavę į Sovietską pigesnio benzino, cukraus ir kitų prekių. Vėliau buvo įsidarbinę saugos tarnyboje Kelmės pieninėje. Iš pradžių čia dirbo vienas Virgilijus. Paskui saugos tarnybai prireikė moters tikrinti, ar ko nors neišsineša iš pieninės išeinančios darbininkės moterys. Virgilijus pasiūlė įdarbinti savo žmoną Almą. Jonaičiai dirbo stropiai. Tuo metu buvo pasklidusios kalbos, kad A. Jonaitienė „labai krato”. Yra buvęs ir konfliktas tarp pro pieninę ėjusios vieno valdininko žmonos ir Jonaičių. Jie, pamanę, kad moteris išėjo iš pieninės teritorijos pro plačiuosius vartus, ėmė ją kratyti.

Pastaruoju metu A. J. namuose prižiūrėjo vaikus ir ūkį. Virgilijus dirba „Girilio” bendrovės, užsiimančios automobilių remontu ir prekyba autodetalėmis, vairuotoju.

Vertinimai – prieštaringi

Šeduviškiai, kur šeima gyveno anksčiau, J. šeimą apibūdino kaip labai darnią šeimą, visur einančią būriu. Petrališkės, kur Jonaičiai atsikėlė prieš ketverius metus, žmonės tvirtina, jog oficialiose vietose A. J. elgdavosi mandagiai, santūriai, kalbėdavo išmintingai. Tačiau kaimynai neneigia, jog kartais naujuosius gyventojus girdėdavę barantis. Bet niekuomet nėra pastebėję, kad būtų skriaudžiami vaikai. Dvylikametį Mantuką tėvai leido į Kelmės meno mokyklą. Berniukui nupirko pianiną. Vėliau mažylį paviliojo futbolas. Leisdavo į treniruotes Kelmėje.

V. J. tvirtina niekuomet nepastebėjęs, kad žmona nemylėtų vaikų. Visuomet visais vienodai rūpinosi. Tvirtesnis ryšys gal buvęs su vyriausiąja dukra. Bet pamanydavęs – todėl, kad ji mergaitė. Tik vieno barnio metu, kai įsikarščiavę sutuoktiniai užsiminė apie skyrybas, V. J. šokiravę žmonos žodžiai – ji pasiliksianti dvynukus ir vyriausiąją dukrą, o jam paliksianti Tomą ir Mantą.

Kai žiniasklaida paskelbė, jog A. J. prisipažino nužudžiusi vaikus, Kražių seniūnijos gyventoja – Vašilėnų šviesuolė Janina Garbenienė stebėjosi: „Negali būti. Čia kažkokia klaida. Mano marti gerai pažįsta A. J.. Protinga ir gera motina. Nesąmonė, kad taip galėtų padaryti.”

Tuo tarpu viena to paties Petrališkės kaimo ūkininkė atkreipė dėmesį į ūmų Almos būdą. Su šia moterimi susidūrė per rinkimus. Atvažiavusi balsuoti ji negalėjo išvažiuoti, nes ūkininkai ant kelio buvo užstatę automobilį. A. J. taip smarkiai supykusi, kad pradėjusi keiktis ir šaukti. „Nebuvau mačiusi tokio žmogaus, kuris taip staiga, per minutę, dėl smulkmenos šitaip susinervintų.”

Kad žmonai kartais kildavo pykčio protrūkiai, pripažįsta ir pats V. J.. Pastaruoju metu žmona vartojo raminamuosius vaistus, kuriuos išrašė psichikos sveikatos centro gydytoja. A. Jonaitienei teko operuotis. Po operacijos jautė širdies negalavimus. Kardiologas pataręs pasitikrinti Psichikos sveikatos centre.

Tikėti vaikžudės atgaila neskubama

Kelmės rajono Petrališkės kaime gyvenusių brolių aštuonerių Tomo ir dvylikamečio Manto nužudymu įtariamai motinai Almai J. skirta teismo psichiatrinė ekspertizė.

Apie tai vakar spaudos konferencijoje pranešė Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Anatolijus Mirnas ir jo pavaduotojas Kastytis Šikšnys.

Pasak prokurorų, kad mėnesiui suimta A. J. jau atgailauja dėl padaryto nusikaltimo. Moteris prisipažino viena nužudžiusi sūnus namuose, o vėliau juos nuvežusi prie Kražantės upės ir paskandinusi. Tiesa, turint omenyje jos apsimestinį elgesį per vaikų laidotuves, neaišku, ar atgaila – nuoširdi, ar – tik vaidyba.

Teismo sprendimu 34 metų A. J. bus atlikta stacionarinė ekspertizė.

Pareigūnai paneigė spaudoje pasirodžiusią informaciją, esą motina, prieš žudydama sūnelius, apsvaigino juos brendžiu su migdomaisiais. Pasak K. Šikšnio, preliminari ekspertų išvada liudija, kad nė vieno nužudytųjų skrandyje alkoholio ar medikamentų nerasta.

Prokurorai kol kas nenorėjo viešinti numanomo žmogžudystės motyvo ir komentuoti įtariamosios parodymų. Jie sakė neturintys duomenų apie tai, kad vaikų motina būtų priklausiusi kokiai nors sektai. Nepatvirtinta ir tai, kad A. Jonaitienė turėjusi meilužį bei, neva siekdama nuslėpti ryšius su juo, ir nužudžiusius vaikus.

„Vienas iš motyvų yra glaudžiai susijęs su asmeniniu Jonaičių šeimos gyvenimu, – sakė K. Šikšnys. – Tačiau viešinti tai, kas dar neišsiaiškinta iki galo, būtų neetiška ir neleistina”.

Kol kas A. J. yra viena įtariamoji. Manoma, jog byloje minimas vienas Kelmės rajono gyventojas greičiausiai įtarimų išvengs, nes jis tik įsigijo mobilųjį telefoną, kurį turėjo vienas berniukų.

Abu broliai pradingo kovo 20-ąją. Po trijų dienų paieškų jų kūneliai rasti Kražantės upėje, už keliolikos kilometrų nuo namų. Ekspertai ant brolių kaklų aptiko smaugimo žymes. Kovo 29-ąją tyrėjai sulaikė jų motiną A. J..

Dvi paras areštinėje praleidusi motina prisipažino nužudžiusi sūnus. Ji buvo nuvežta į namus ir prie upės parodyti kaip nužudė savo vaikus.