Muzikiniai robotai, muzikos instrumentu paverstas žmogaus kūnas, oro burbuluose griežiantis styginių kvartetas – tik keli pavyzdžiai, ko galėtų tikėtis į šių metų „Jaunos muzikos” festivalį balandžio 20-28 d. užklydęs klausytojas. Nešiojamieji kompiuteriai, vis sudėtingesnės programos seniai tapo neatsiejamais elektroninės muzikos atributais. Tačiau, kaip teigia olandų elektroninės muzikos studijos STEIM atstovai, pernelyg dažnai griebiamasi jau turimų kompiuterių ar kuriami nauji, tarsi tai būtų vienintelė ir nepakeičiama priemonė. Tad naujas žvilgsnis į elektroninės muzikos garsų šaltinius – netradicinius e-muzikos instrumentus – gali tapti intriguojančiu iššūkiu ne tik kūrėjams, bet ir šios muzikos klausytojams.
Šiuolaikinio meno centre vyksiančiame festivalyje laukia kūrėjai iš žymiausių Belgijos ir Nyderlandų elektroninės muzikos studijų su savais novatoriškais muzikos instrumentais ir specialiomis programomis. Bendradarbiaujant su „Logos” fondu iš Belgijos į Lietuvą atkeliauja net du projektai: „Žmogus ir mašina” (balandžio 25 d.) bei „Kompiuteriu kontroliuojamas fortepijonas” (balandžio 26 d.). Pirmojo projekto autoriai – ansamblis („Man and Machine”) šiuo metu yra vienas geidžiamiausių įvairiuose avangardinės muzikos festivaliuose, jo pasirodymuose ypatingas dėmesys skiriamas žmonių sąveikai su mašinomis. Muzikiniai robotai reaguoja į kūno judesius ir instrumentų skleidžiamus garsus, tad, galima sakyti, jie turi „akis ir ausis”, o jų atliekama muzika gimsta erdvėje tarp kompozicijos ir improvizacijos, muzikos ir technologijos. Antrojo projekto centre – mechaninės muzikos klasika: kompiuterinis fortepijonas ir legendiniai Conlono Nancarrow etiudai. Programoje girdėsime ir lietuviškų kompozicijų, tarp jų – Ryčio Mažulio fraktalinę meditaciją kompiuteriniam fortepijonui.
Išskirtinis dėmesys žmogaus kūno „intelektui” – lytėjimui – tai itin pabrėžia bene vienintelis pasaulyje nepriklausomas gyvosios elektronikos centras STEIM, įsikūręs Amsterdame. „Žmogiškas požiūris į technologijas” puikiai atsiskleidžia šio centro kūrėjų idėjose žmogaus kūną panaudoti kaip unikalų muzikinį instrumentą. Kaip veikia žmogaus raumenų įtampą fiksuojanti ir ją garsais paverčianti sistema arba kaip Tai-či pratimus primenantys judesiai virsta pulsuojančiais elektroniniais skambesiais, bus galima ne tik išgirsti, bet ir pamatyti balandžio 27 d. koncerte eSENSORIKA.
Programa VeNICE (balandžio 24 d.) bus tarsi kelionė po nepatirtas garsų ir emocijų erdves su nežinoma pabaiga, į kurią pakvies „psichodelinio post-industrial” projektas „Girnų giesmės”, paskelbtas nugalėtoju eksperimentinės muzikos kategorijoje Lietuvos alternatyviosios muzikos apdovanojimuose A.LT 2006, bei europietiškosios elektronikos žvaigždė Fennesz, žavintis gerbėjus vizionieriškais naujųjų elektroninės ir gitarinės muzikos tendencijų deriniais. Šalia kompozicijų iš paskutiniojo Fennesz’o bestselerio „Venice” (2004) Lietuvos klausytojai gaus retą progą išgirsti daug muzikos iš naujo, dar neišleisto jo albumo.
Lietuviškoji festivalio dalis sutelkta iš esmės į du koncertus – MULTIMEDIA.LT (balandžio 21 d.) ir ELECTROLIT (balandžio 28 d.). Didžioji dalis šiose programose skambėsiančių kūrinių – specialūs festivalio užsakymai. Juos įgyvendinant pasitelkiami ne vien kompiuteriai, sintezatoriai ir gyvoji elektronika, derinami su įprastais akustiniais garso šaltiniais (pavyzdžiui, balsu Mariaus Baranausko kompozicijoje arba fagotais Lino Paulauskio ir Ryčio Mažulio kūriniuose), bet ir kitokie, įvairūs ir netikėti „instrumentai” – pavyzdžiui, 5,52 kg metaliniai svareliai (Arturo Bumšteino „Svorio perkėlimas”), oro skulptūros-burbulai (Justės Janulytės ir Dovydo Klimavičiaus „Kvėpuojanti muzika”) ar net gyvosios gamtos „artistai” (Vytauto V. Jurgučio „Zoo Zoom”).
Vienu iš lietuviškos programos bendraautorių neabejotinai galima laikyti styginių kvartetą „Chordos”, šiemet švenčiantį kūrybinės veiklos dešimtmetį. „Chordos” koncertai, kuriuose styginių akustika patirs įvairiausias elektronines metamorfozes, „Jaunos muzikos” festivalį ir pradės, ir užbaigs. Atidarymo vakarą (balandžio 20 d.) skambės pasaulinė XX a. klasika (Steve’o Reicho „Different Trains” ir George’o Crumb’o „Black Angels”), o paskutinei festivalio dienai (balandžio 28 d.) rengiamos šviežiausios ir netikėčiausios lietuviškos premjeros-dedikacijos (be jau minėtos Justės Janulytės ir Dovydo Klimavičiaus kompozicijos, dedikuotos būtent „Chordos” kvartetui, taip pat – Šarūno Nako „Also sprach Balakauskas” ir bendras Antano Jasenkos bei Antano Kučinsko projektas „Anapus Čiurlionio”).
Festivalį ŠMC erdvėse taip pat papildys Vladimiro Tarasovo instaliacija „Pirmoji upė” (jos atidarymas – balandžio 27 d., 18 val.), irgi specialiai kurta „Jaunos muzikos” savaitei. O baigiamąjį vakarą pratęs įdomiausių Lietuvos klubinės elektronikos kūrėjų vėlyvas koncertas eFINE (balandžio 28 d., 22 val.), masinantis didele stilių įvairove, drąsiais eksperimentais ir užvedančiais ritmais bei užtikrintu gerų emocijų krūviu.
Festivalį rengia Lietuvos kompozitorių sąjunga.