Suaktyvėję aukščiausių šalies institucijų vadovų veiksmai siekiant įveikti politinę krizę rodo jų norą išlaikyti dabartinės valdžios formulę
Savaitę ramiai stebėjęs vis didėjančią netvarką Lietuvos politiniame gyvenime šalies vadovas Valdas Adamkus vakar pagaliau išsakė savo pastabas jį aplankiusiam premjerui Gediminui Kirkilui.
Prezidentas paragino politikus daugiau dėmesio skirti valstybės interesams, o ne asmeninėms ambicijoms.
„Visuomenė, matydama, kas vyksta aukštuosiuose valdžios sluoksniuose, yra demoralizuojama”, – per pokalbį sakė Adamkus. Jo įsitikinimu, taip griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybe, jos demokratiniais institutais.
Artėjančių Velykų susitaikymo nuotaikų paveiktas premjeras vakar gana šviesiomis spalvomis prezidentui piešė tolesnio bendradarbiavimo su konservatoriais perspektyvas – tarsi pirmadieninio Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiumo griausmingo sprendimo atsisakyti draugystės su Tėvynės sąjunga bei netikėtos idėjos rengti pirmalaikius Seimo rinkimus nė nebūta.
Socdemai apsigalvojo?
Prezidentas Adamkus domėjosi, kaip Kirkilas įsivaizduoja tolesnį mažumos Vyriausybės darbą, ar ji sugebės užsitikrinti Seimo daugumos palaikymą ateityje. Premjero teigimu, socialdemokratų ir konservatorių bendradarbiavimas, nors būta kai kurių ginčų ir nesusipratimų, pasiteisino. Kirkilas išreiškė viltį, kad bus „grįžta į racionalią vagą”.
Negana to, vakar interviu Žinių radijui premjeras prisipažino labiau vertinantis bendradarbiavimą su konservatoriais nei su Darbo partija (DP). „Darbo partijos interesas tėra vienas – kaip nors būti valdžioje”, – sakė premjeras. Kirkilas teigė, kad DP nepritaria dabartinės Vyriausybės veiklos nuostatoms, todėl jis nematąs daug galimybių sudaryti peršamą koaliciją. Kartu premjeras pripažino, kad dėl paramos Vyriausybei bus kalbama su socialliberalais ir „liberalsąjūdiečiais”, kurių nuostatos aiškesnės.
Dirbs toliau
Neatmetama galimybė, kad socialdemokratus erzina ir savo požiūrį keisti verčia nepagrįstai didelis „darbiečių” noras už paramą gauti kuo daugiau valdžios postų. Be to, gana keistai nuskambėjo DP lyderio Kęstučio Daukšio pareiškimas, esą „darbiečiai” parlamente burs naują centristinės pakraipos valdančiąją daugumą. Koks tai būtų darinys, kol kas niekas neįsivaizduoja.
Beje, prezidentas Adamkus vakar įspėjo premjerą, kad partijos turi prisiimti atsakomybę už savo žodžius bei veiksmus ir už tai, kad sudaromos sąlygos į valdžią ateiti populistams. Pastaruoju metu ši etiketė daugiausia limpa prie DP.
„Dirbsime taip, kaip dirbome iki šiol. Tikiuosi, kad ir konservatorių parama dar nėra išsemta. Manau, kad šiek tiek pasiginčiję surasime sprendimą ir valstybinis mąstymas ims viršų”, – dar antradienį po valdančiosios keturių partijų koalicijos vadovų susitikimo tikino Kirkilas. Tiesa, vakar šiek tiek koketuodamas premjeras pareiškė nebijantis net atsistatydinti, nes nesilaikantis įsikibęs į savo kėdę.
Kalbėsis po Velykų
Kad dabartinė valdančioji koalicija gali išlikti, byloja vienas svarbus faktas. Atrodo, Adamkus sutiko grįžti prie Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Arvydo Pociaus atstatydinimo reikalų.
„Sutarėme su prezidentu, jog po Velykų reikės konsultuotis su Seimo frakcijomis, kad šios išdėstytų aiškią poziciją, ir išspręsti šią problemą. Manau, tai ir padarysime. Tikiuosi, prezidentas pasikvies Seimo frakcijas. Jei dar kartą būtų teikiamas dekretas, turi būti aiški frakcijų pozicija”, – vakar sakė Kirkilas.
Regis, šiuo klausimu premjero, o gal ir visų socialdemokratų pozicija taip pat gerokai sušvelnėjusi. Dar visai neseniai vien užuomina dėl Pociaus ateities Kirkilui keldavo susierzinimą.
LŽ jau rašė, kad viena iš konservatorių nenoro toliau remti mažumos Vyriausybę priežasčių – neišspręsta VSD bei jos vadovo problema. Tėvynės sąjunga ne kartą prisispyrusi klausė socdemų, kaip šie ketina elgtis toliau. Matyt, atsakyta bus po Velykų.
Svarstys Seimo valdyba
Su panašia misija – pakalbėti apie VSD reikalus (taip pat ir apie Seimo darbus) – vakar pavakare prezidentą aplankė ir Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas. Jiedu sutarė, kad išeities iš susidariusios neaiškios padėties pirmiausia mėgins ieškoti pats Seimas. Klausimą jau šįryt ketina svarstyti Seimo valdyba.
LŽ jau rašė, kad praėjusį penktadienį Pocius Seimo valdybai, kaip buvo žadėjęs, nepateikė dokumentų, patvirtinančių iš parlamento tribūnos pateiktų faktų apie baigtus tirti rezonansinius nusikaltimus – savanorio Juro Abromavičiaus nužudymą, tilto per Bražuolę ir vieno dienraščio pastato sprogdinimus.
Pasak VSD, visą šią medžiagą prokurorai paskelbė esant ikiteisminio tyrimo ir uždraudė skelbti. Muntianas tuomet piktinosi, kad Pocius neturėjo teisės kalbėti apie dalykus, kurių vėliau negali įrodyti. Seimo pirmininkas pažadėjo, kad saugumo vadovo problemą parlamento frakcijos aptars iš naujo, o jei reikės pagalbos – jis kreipsiąsis į prezidentą.
Pagalbos iš tiesų prireikė. Seimo Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį paskelbė, kad parlamentarai neturi pagrindo grįžti prie Pociaus atleidimo procedūros, nes nutarimas atmestas galutinai.
Kovo viduryje Seimas nepritarė prezidento teikimui atleisti Pocių iš pareigų. Tuomet prezidentas pareiškė gerbiantis Seimo sprendimą ir antrą kartą dekreto neteiksiantis.
Pats Pocius trečiadienį po susitikimo su Seimo DP frakcijos nariais teigė atsistatydinimo prašymo dar kartą rašyti neketinantis (buvo parašęs 2006-ųjų gruodį, pareigas jam buvo pavesta eiti laikinai). Jis sakė dirbantis toliau ir nematąs reikalo svarstyti, ar turi Seimo pasitikėjimą.