Klaipėdietės drama atskleidė sistemos spragas

Klaipėdietės Ingos Rinau atvejis gali pakoreguoti kai kurių valdiškų institucijų darbą, idant ateityje nepasikartotų atvejai, kai už užsieniečio ištekėjusi lietuvė būna verčiama atiduoti vaiką į kitą šalį.

Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Arminas Lydeka teigia, kad Lietuva yra nepasirengusi ginti susituokusių su užsieniečiais Lietuvos piliečių ir jų vaikų teisių.

„Lietuvos vaiko teisių apsaugos sistemoje yra nemažai spragų, o atsakingų institucijų pareigūnai vaiko teisių klausimus nagrinėja tik formalaus teisės taikymo aspektu, nepakankamai vertindami savo išvadą pasekmes konkrečiam vaikui”, – teigia jis.

Tokią išvadą vakar suformulavo ŽTK pirmininkas po naujausio Komiteto tyrimo, kuomet vykdant parlamentinę kontrolę svarstytas I. Rinau prašymas apginti jos vaikų interesus.

Pasak parlamentaro, šis konkretus pavyzdys verčia suabejoti, ar viskas gerai su mūsų teisine sistema, jei skirtingos institucijos skirtingai interpretuoja kad ir tą pačią Hagos konvenciją.

Nepaisant tokių išvadų, A. Lydeka „Vakarų ekspresui” sakė, kad kol vyksta teisiniai procesai, teisės į juos kištis neturi nei parlamentarai, nei žurnalistai, nei kitos institucijos.

Galima tik diskutuoti, svarstyti bei imtis priemonių, kad panašūs atvejai ateityje nesikartotų.

Anot pirmininko, daugėja mišrių santuokų su užsieniečiais, gali daugėti ir panašių atvejų, tad būtina imtis priemonių, kad ateityje Lietuvos piliečiai ir jų vaikai būtų apsaugoti.

I. Rinau kol kas ieško užtarėjų, galinčių padėti išspręsti susidariusią keblią situaciją. Trečiadienį dviejų vaikų motina kreipėsi į Žmogaus teisių stebėjimo institutą.

Pasiteiravus apie savijautą, I. Rinau sakė: „Kaip gali jaustis motina, kuriai tiksi laikas?!”

Priminsime, kad pernai Klaipėdos apygardos teismas po išsamaus nagrinėjimo atmetė Vokietijos piliečio Michael Rinau prašymą grąžinti jo gimtojoje šalyje gimusią dvejų metų dukrą.

Po kurio laiko Lietuvos apeliacinis teismas nurodė mergaitę grąžinti į Vokietiją iki šių metų balandžio 14 dienos. Tokiam sprendimui pritarė ir Valstybinė vaiko teisių tarnyba.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.