Seimas svarstys jūrinius klausimus

Seimo pavasario sesijoje bus svarstomi labai svarbūs įstatymų projektai, nuo kurių priklauso Lietuvos laivybos likimas. Taip pat reikės apsispręsti dėl ratifikavimui pateiktų tarptautinių jūrų konvencijų.

Parlamento Ekonomikos komitetas trečiadienį pateikė Lietuvos laivyno jūrininkų socialinio draudimo įstatymo projekto vertinimą. Nuo jo verdikto priklausė, ar Seimas šį įstatymo projektą priims, ar atmes.

Prieš kelis mėnesius šis įstatymo projektas jau išlaikė panašią procedūrą. Tuomet pagrindinis jam paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kuriam vadovauja Algirdas Sysas, pasisakė prieš jį. Tačiau dauguma Seimo narių projektui pritarė, nors ši persvara – tik du balsai.

Seimo statutas tokioje situacijoje numato skirti kitą pagrindinį komitetą arba įsteigti komisiją, kuri pateiktų savo sprendimą.

Ekonomikos komitetas prieš balsavimą susipažino su parlamento Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos nuomone. Ši vienareikšmiškai parėmė įstatymo projektą. Taip pat pasidomėjo Lietuvos laivų savininkų asociacijos ir Lietuvos jūrininkų sąjungos atstovų argumentais. Dar prieš pateikiant Seimui projektui pritarė Lietuvos Vyriausybė ir Europos Komisija.

Devyni iš dešimties Ekonomikos komiteto narių taip pat balsavo už Gyventojų socialinio draudimo įstatymo pataisas, kurios keitė Lietuvos laivyno jūrininkų socialinio draudimo tvarką. Dabar liko paskutinė procedūra: balsavimas Seime.

Pavasario sesijoje Seimas taip pat turės apsispręsti dėl tonažo mokesčio įvedimo laivų savininkams vietoje pelno mokesčio įstatymo. Tonažo mokestį pasirinkę laivų savininkai privalės jo laikytis 10 metų.

Abu įstatymų projektai turėtų stiprinti Lietuvos nacionalinį laivyną ir didinti jo konkurencingumą tarptautinėje jūrų rinkoje.

Europos Komisijos reikalavimu Susisiekimo ministerija parengė Prekybinės laivybos įstatymo pakeitimus. Jie liberalizuoja užsienio piliečių priėmimą į Lietuvos laivyną.

Pagal dabartinę tvarką du trečdalius Lietuvos laivų įgulos turi sudaryti jūrininkai – Europos sąjungos valstybių piliečiai, kapitonas ir kapitono vyriausiasis padėjėjas privalo būti Lietuvos piliečiai.

Šio įstatymo pakeitimų projekte siūloma numatyti, kad įgulą sudarytų ne mažiau kaip du trečdaliai Europos ekonominės erdvės valstybių narių ar Šveicarijos Konfederacijos piliečių. Tas pats pasakytina ir apie kapitonus bei kapitonų vyriausiuosius padėjėjus.

Seimo narys Vaclavas Stankevičius pateikė kitą siūlymą. Pritaręs pirmajai pakeitimų daliai, jis pasisakė už tai, kad kapitonų ir kapitonų vyriausiųjų padėjėjų priėmimui į Lietuvos laivyną būtų taikoma dabar galiojanti tvarka.

Lietuvos jūrininkų sąjunga ir Jūrų kapitonų klubas pritarė parlamentaro V.Stankevičiaus siūlymui, todėl Seimui nusiuntė atitinkamus laiškus.

Vienas Jūrų kapitonų klubo argumentų: 1982 metų tarptautinėje jūrų konvencijoje, kurią Lietuva ratifikavo 2003 metais, reikalaujama, kad tarp laivo vėliavos ir valstybės būtų ryšys. Jeigu laivo kapitonu bus skirtas užsienio pilietis, šis ryšys bus pažeistas, nes užsienio pilietis negali vykdyti administracinių funkcijų ir atstovauti svetimai valstybei.

„Tikimės, kad Seimas pavasario sesijoje spės apsvarstyti mūsų Prekybinės laivybos įstatymo pakeitimus. Juos įregistruoti paprašėme Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisiją.

Mums jie atrodo labai svarbūs. Siūlome iš įstatymo išbraukti tokią sąvoką kaip tarptautinis reisas. Tarptautinėje jūrininkų rengimo, diplomavimo ir budėjimo standartų konvencijoje (STCW) tokios sąvokos nėra, joje kalbama apie jūrinius laivus. Mes siūlome Lietuvos jūrų įstatymus maksimaliai priartinti prie tarptautinės jūrų teisės. Tada kitaip bus traktuojami ir kai kurie nacionalinių jūrininkų diplomavimo taisyklių teiginiai”, – projekto pakeitimų esmę aiškino Jūrų kapitonų klubo pirmininkas Ričardas Lučka.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.