Susidaro įspūdis, kad pasienio laivams stovėti skirti Šengeno pinigai panaudojami bet kaip ir paskubomis. Svarbu tik, kad jie būtų panaudojami iki nustatytos datos – šių metų rugsėjo 30 dienos.
Šiuo metu Kopgalyje, prie pasienio užkardos vykdomas į Klaipėdą įplaukiančių ir išplaukiančių mažųjų laivų tikrinimo krantinės rekonstrukcijos I etapas. Jį atlieka Gargžduose esanti bendrovė „Hidrostatyba”.
Iškilo abejonių, ar nėra statyba supaprastinama, kad ją būtų spėta atlikti iki numatyto laiko – šių metų rugsėjo 30 dienos, kai turi būti panaudoti vadinamieji Šengeno pinigai.Vienas iš argumentų yra ir tai, kad „Hidrostatyba” stokoja krantinių statymo patirties, trūksta tinkamos technikos ir nespės laiku baigti vykdyti darbų. „Hidrostatybos” bendrovės generalinis direktorius Pranas Šidiškis su tuo nesutiko ir aiškino, kad jie turi patirties, nes kartu su Vokietijos kompanija „Mobius” uoste statė 82-89-ąją krantines.
Kaip uosto krantinių statytojai Klaipėdoje iki šiol labiau buvo žinomos bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika” ir „Lokys”. „Hidrostatyba” Klaipėdoje labiau žinoma kaip žemės darbų, tiltų remonto, valymo įrenginių statybos bendrovė.
Pasieniečių krantines Kopgalyje „Hidrostatyba” stato todėl, kad konkurse pasiūlė mažiausią kainą.
Lietuvoje formuojasi bendra tendencija, kad mažiausiai kainai, o ne patirčiai ar kokybei, pirmumas teikiamas daugelyje valstybės skelbiamų konkursų.
Įplaukiančių ir išplaukiančių mažųjų laivų tikrinimo krantinės rekonstrukcijos techninę priežiūrą vykdanti Statybų priežiūros agentūra dar kovo pradžioje iškėlė klausimus, kodėl keičiama krantinių linija, atsisakyta ankerinės sienelės, vietoje jos panaudojant senus polius, pakeistas įlaidų tipas.
Valstybinės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas Valentinas Novikovas aiškino, kad keisti techninio projekto sąlygas prireikė todėl, jog iškilo klausimas, kad kalant inkarinius įlaidus gali pradėti pleišėti šalia esančio Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo pamatai. Todėl, anot jo, ir pasirinktas variantas krantinės įlaidus tvirtinti prie senųjų polių.
V.Novikovas tikino, kad statant krantines nuo darbų grafiko nėra atsiliekama, ir užtikrino, kad iki nustatyto termino – rugsėjo 30 dienos krantinės bus baigtos.
Ar pastatytos krantinės bus tvirtos, jei laikysis už senų polių? Statybos projektų ekspertizes vykdanti bendrovė „Ekspertika” iš Kauno kovo 16 dieną pateikė techninio projekto ekspertizės aktą, kur teigia, jog senųjų įlaidų būklė yra tokia, kad išlaikytų grunto slėgį, ir naujos konstrukcinės sistemos atsparumas yra garantuotas.
Yra žmonių, kurie matė, kad įlaidai šalia senųjų polių jau buvo kalami kovo pradžioje dar nesant ekspertų akto.
Kodėl 70 centimetrų prireikė perkelti techniniame projekte numatytą kranto liniją? „Hidrostatybos” aikštelės viršininkas Arvydas Biesevičius tikino, kad nuardžius senų krantinių antstatus paaiškėję, jog techniniame projekte netiksliai pažymėtos senosios krantinės, kurios trukdė kalti naujų krantinių įlaidus. Taip pat pateiktas argumentas, kad tam neprieštaravo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
„Hidrostatybos” aikštelės viršininkas Arvydas Biesevičius tikino, kad keisti techniniame projekte numatytas sąlygas nebuvusi jų iniciatyva. Jiems tai netgi nenaudinga, nes praras apie 700 tūkst. litų.
Atlikus pakeitimus užsakovas sutaupys pinigų, nes nebereikės pašalinti dalies senųjų polių. Nors ekspertai ir tikina, kad su senąja konstrukcija sukabintos krantinės bus patvarios, tačiau kirba mintis, kad už Europos Sąjungos pinigus reikėtų darytis krantines, kurių netektų perstatinėti po dešimtmečio kito.
Tokias mintis sukelia ir techninį projektą rengusios bendrovės „Šilutės hidroprojektas” direktoriaus Vlado Ruko teiginys, kad tarybiniais laikais įkalti senieji poliai vietomis buvo išsikraipę, todėl darant topografinę nuotrauką ir nepavyko tiksliai nustatyti jų vietos.
Jei poliai buvo netgi išsikraipę, tai kaip prie jų galima kabinti naujus įlaidus?
Geriausias prastos krantinių statybos pavyzdys yra uosto 7-9-oji krantinės, kur, taupant pinigus ir statant kitoniškai, iki šiol neišspręsta, išlaikys ar ne tos krantinės didesnes apkrovas ir gilinimą.
Ar netaps ir pasieniečių krantinė blogos statybos pavyzdžiu? Abejones galėtų išsklaidyti iš kompetentingų specialistų sudaryta komisija.