Darbdaviai darbuotojus ateityje galės skatinti maisto kuponais, nes tam kuriama palanki mokesčių tvarka. Maisto kuponų, kuriuos darbuotojai gautų iš darbdavio, vertė būtų neapmokestinama.
Seimas Darbuotojų maitinimo įstatymo projektui bei atitinkamų mokesčių įstatymų pakeitimams po pateikimo pritarė ketvirtadienį.
Maksimali maisto kuponų vertė litais vienam asmeniui vienai darbo dienai einamiesiems metams būtų 0,8 proc. praėjusių metų trečiojo ketvirčio oficialiai paskelbto šalies vidutinio atlyginimo. Šiuo metu tokia vertė siekia apie 10 litų. Tai – ribinė suma, kurią maisto kuponų pirkėjas galėtų įtraukti į sąnaudas.
Įstatymo projekte numatyta, kad darbdavys turi teisę organizuoti tik savo darbuotojų maitinimą, pats išleisdamas maisto kuponus arba juos pirkdamas iš darbuotojų maitinimo organizatoriaus. Darbuotojų maitinimo organizavimo veiklą turi teisę vykdyti tik akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir Europos bendrovės. Darbuotojų maitinimo organizatoriaus įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150 tūkst. litų, jis pats turi užtikrinti visų jo paties išleistų kuponų išpirkimą.
Anot įstatymo projektą Seimui pateikusio parlamentaro Prano Vilko, mokesčių nuolaidų sistema jau seniai veikia 31 pasaulio šalyje, kuri leidžia darbdaviui savanoriškai skirti lėšų savo darbuotojų maitinimui ir kartu nepatirti nuostolių. Vengrijoje maisto kuponų programa veikia jau 12 metų, kur tokia paslauga naudojasi per 3 mln. dirbančių žmonių, Čekijoje – per 1 mln. Pastaruoju metu ir Lietuvoje įmonės naudoja papildomas darbuotojų skatinimo priemones, tačiau tokios išlaidos yra apmokestinamos.