Vašingtonas tikisi rasti bendrą pagrindą su Rusija dėl prieštaringai vertinamo JAV priešraketinės gynybos skydo Rytų Europoje, bet vykdys savo planus net ir tuo atveju, jei susitarimo nebus, antradienį sakė aukšto rango gynybos pareigūnas.
„Mes norime bendradarbiauti su Rusija. Manome, kad bendradarbiavimas su Rusija turi privalumų. Mūsų nuomone, grėsmė jiems tokia pati, kaip ir mums”, – sakė JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Ericas Edelmanas (Erikas Edelmanas).
Tačiau nepriklausomai nuo to, bus ar nebus pasiekta pažangos derybose su Kremliumi, Vašingtonas toliau įgyvendins savo programą, sakė jis.
„Nemanau, jog jeigu dėl kokių nors priežasčių negalėsime pasiekti bendro (susitarimo), norėsime sutikti su tuo, kad Rusija galėtų diktuoti, ką mums daryti su kitomis šalimis dvišaliu (pagrindu) arba ką daryti NATO kaip aljansui”, – pažymėjo E.Edelmanas.
„Tad labai viliuosi, kad galėsime pasiekti tam tikrą susitarimą su Rusija, kuris sumažins jos susirūpinimą”, – pridūrė jis.
Siekdamos sumažinti Rusijos nepasitenkinimą Pentagono planais dislokuoti priešraketinės gynybos (PRG) sistemos dalis buvusio sovietinio bloko šalių teritorijoje, JAV gali pasiūlyti Maskvai apsaugą nuo didėjančios raketų atakos grėsmės, mano E.Edelmanas.
Pasak jo, JAV ir Rusija pradės derybas dėl galimo bendradarbiavimo PRG srityje.
Vienas kooperacijos variantų yra bendras naudojimasis radiolokacinių sistemų, kurias Vašingtonas nori dislokuoti Vidurio Europoje, duomenimis.
E.Edelmanas sakė, kad JAV taip pat gali pasiūlyti naudoti savo sistemas kai kurių Rusijos teritorijos dalių, kurių „nedengia” Maskvos PRG, saugumui užtikrinti.
„Jeigu mes galėsime padėti jiems apsiginti nuo tos pačios grėsmės, manau, džiaugsimės, galėdami tai padaryti”, – žurnalistams Pentagone sakė E.Edelmanas.
JAV nori dislokuoti radiolokacinę sistemą Čekijoje ir 10 gaudomųjų raketų paleidimo įrenginių Lenkijoje, kad galėtų numušti tolimojo nuotolio raketas, kurių, JAV nuomone, Iranas įsigis iki 2015 metų.
Šiuos JAV planus smarkiai kritikuoja Rusija. Maskva mano, kad šių sistemų dislokavimas yra pasikėsinimas į jos įtakos sferą, ir, kai kurių Rusijos valdžios atstovų nuomone, Amerikos PRG gali būti nutaikyta ir į Rusiją. Pentagonas tai neigia.
Prancūzija ir Vokietija taip pat pareiškė susirūpinimą dėl Vašingtono ketinimų. Kai kurie šių šalių politikai mano, kad įgyvendinant JAV planą gali prasidėti naujos pasaulinės ginklavimosi varžybos.
E.Edelmanas sakė, kad bendradarbiavimas su Maskva, priešingai, gali sumažinti tokią tikimybę.
JAV jau siūlė Maskvai drauge naudotis PRG sistema. E.Edelmanas sakė, jog šiuo metu tikimybė, kad Maskva sutiks kooperuotis, didesnė, nes Rusijai taip pat iškilo grėsmė dėl to, kad Iranas ir Šiaurės Korėja tobulina savo raketas.
Jungtinės Valstijos mano, kad Irano keliama grėsmė „pradės bręsti maždaug 2015 metais, – nurodė E.Edelmanas. – Ir tai viena priežasčių, dėl kurių dabar judame į priekį … Norime turėti pajėgumus, kad susidorotume su ta grėsme”.
E.Edelmanas priminė, kad Rusija pagal Antibalistinių raketų sutartį, turi teisę aplink Maskvą laikyti maždaug 100 gaudomųjų raketų.
„Manau, jie turi dislokavę maždaug … 85 ar 86 gaudomąsias raketas su branduolinėmis galvutėmis. Nesuprantu, kaip tai kėlė grėsmę Europos stabilumui pastaruosius 35 metus, – nurodė E.Edelmanas. – Nemanau, jog tai, kad turėsime potencialiai 10 … nebranduolinių, nesprogstamųjų kinetinių raketų Lenkijoje, yra grėsmė Rusijai”.
Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai yra sakę, kad lauks balandžio 19-osios NATO derybų su Rusija, per kurias JAV delegacija turi paprašyti Rusijos bendradarbiauti prieš oficialų JAV planų dėl priešraketinio skydo aptarimą.