Dešimtadalis Lietuvos vaikų dieną dažniausiai pradeda alkani
Kovo mėnesį penkių didžiausių Lietuvos miestų pradinėse mokyklose bendrovės „Unilever” atlikta apklausa parodė, jog apie 10 proc. pradinukų į mokyklą išeina nevalgę.
Bandelės ir jogurto neužtenka
Mitybos specialistai ir vaikus, ir suaugusiuosius ragina būtinai valgyti pusryčius. Deja, vieni vaikai pavalgyti nespėja, kitiems nepasiūlo tėvai, o dalis jų prisipažįsta, kad šaldytuve tiesiog nebuvo ko valgyti. Tačiau ir papusryčiauti spėjantys vaikai anaiptol ne visada maitinasi tinkamai.
„Tinkamai papusryčiauti – labai svarbu. Iki pietų moksleivių smegenys dirba intensyviausiai, todėl joms reikia itin daug energijos. Iš kurgi jos gauti, jei vaikas į mokyklą išeina tesuvalgęs šaltą jogurtą ar sūrelį, o juolab – nieko nevalgęs?!” – stebėjosi gydytoja dietologė Virginija Vilemienė. Anot jos, nepusryčiavę vaikai vangiau atlieka įvairias užduotis, jiems sunkiau susikaupti.
Ne itin džiuginantys apklausos rezultatai paskatino „Unilever” mitybos institutą pradinėse Lietuvos mokyklose inicijuoti paskaitėles vaikams apie pusryčių naudą ir sveikos mitybos pagrindus. Paskaitas skaitė didžiųjų Lietuvos miestų mitybos specialistai.
Paskaitų metu su pradinukais bendravę mitybos specialistai vienu balsu tvirtino, kad bandelė ar jogurtas, kuriuos pradinukai nurodė valgantys dažniausiai, nėra pakankamas energijos šaltinis dienos pradžiai.
Jei visa šeima…
„Per pusryčius būtina gauti ne tik baltymų ar angliavandenių, bet ir riebalų bei vitaminų. Tą pačią bandelę užtepus margarinu moksleivis gautų ne tik vitaminų A, E, D, bet ir augalinių riebalų, būtinų besivystančiam organizmui”, – sakė V.Vilemienė.
Nors patarimų apie teisingą mitybą pastaraisiais metais nešykšti nei spauda, nei televizijos laidos, apklausa atskleidė, jog realybėje jų mažai paisoma. Deja, visaverčius pusryčius vaikams reta mama gamina pati. Pasirodo, daugiau nei pusė vaikų pusryčius „ruošiasi” patys. Vaikams tapo įprasta geriausiu atveju suvalgyti tai, ką randa šaldytuve. „Manau, tėvai pasirenka lengviausią kelią – duoda vaikams pinigų ir taip paskatina juos rinktis greitą, bet menkavertį maistą”, – komentavo specialistė.
Remiantis dietologų rekomendacijomis, gausiausiai ir kaloringiausiai turėtų būti valgoma per pusryčius ir pietus, o vakarienė turėtų būti lengva. Tačiau apklausa parodė, jog yra atvirkščiai.
„Suprantu, kad šiuolaikiniai tėveliai užsiėmę. Tačiau augančioms atžaloms būtini stiprūs pusryčiai, kuriuose pakaktų visų svarbiausių medžiagų – ne tik baltymų, angliavandenių, bet ir natūralių, sveikatai reikalingų augalinių riebalų, vitaminų”, – sakė V.Vilemienė.
Specialistės teigimu, apklausa parodė, jog daugelis moksleivių nevalgo vien dėl to, kad jų šeimose apskritai nepusryčiaujama – taigi nuo mažens skiepijamos netinkamos mitybos tradicijos. Jos manymu, jei visa šeima rastų laiko susėsti prie pusryčių stalo, naudos turėtų ir vaikai, ir jų tėvai.