Kokiomis sąlygomis bankai finansuos naujos atominės elektrinės statybą, priklauso nuo naujo įstatymo. Jei Seimas pritars, kad Lietuvai atstovautų iš trijų įmonių sudarytas nacionalinis investuotojas, bankai skolins noriai.
Kai į naujos atominės elektrinės statybą Baltijos šalys priėmė Lenkiją, projekto apimtis gerokai padidėjo, mat planuojama didinti jėgainės galingumą ir pirkti daugiau reaktorių. Vien Lietuva į atominės elektrinės statybą turės investuoti apie 7,5 mlrd. litų ir savomis lėšomis padengti 25-30 proc. projekto vertės.
Pasak „Lietuvos energijos” vadovo Rymanto Juozaičio, nei viena „Lietuvos energija”, nei drauge su RST būtų nepajėgi surinkti reikiamos sumos.
„Bankai skolina tuomet, kai skolinamos lėšos neviršija maždaug 5 EBIT (pelno prieš mokesčius, palūkanas ir amortizaciją). Dviem minėtais atvejais nebūtų užtikrintas paskolos grąžinimas, tai arba jos negautume, arba tektų kelti energijos tarifus”, – teigė Juozaitis.
Galimybes lems įstatymas
Būtent todėl buvo priimtas sprendimas kurti nacionalinį investuotoją ir taip suvienyti valstybės valdomus „Lietuvos energiją”, Rytų skirstomuosius tinklus (RST) bei privataus kapitalo elektros skirstymo bendrovę VST. Manoma, kad nacionalinis investuotojas gaus „Lietuvos energijos” pavadinimą, o jo įstatinis kapitalas bus didinamas naujas akcijas išperkant bendrovėms RST ir VST bei jas apmokant šių savininkių – valstybės ir privačios bendrovės „NDX energija” – akcijomis. Valstybė turės 51 proc. naujo darinio akcijų.
„Nacionalinio investuotojo finansinis pajėgumas iš pradžių, manoma, bus apie 700 mln. litų, o veiklai efektyvėjant jis, žinoma, didėtų. Šiuo atveju bankai skolintų be jokių problemų”, – sakė Juozaitis.
Jei Seimas palaimins, pasak premjero, tokį „specifinį dalyką” kaip nacionalinis investuotojas, šis realiai veiklą pradės šių metų pabaigoje, o iki tol atominės elektrinės projekte dalyvaus dabartinė „Lietuvos energija”. Premjeras Gediminas Kirkilas tikisi, kad Seimas nevilkins naujos atominės elektrinės įstatymo projekto ir jau netrukus bus galima pradėti projektavimo darbus bei derybas su bankais. Tiesa, pasak Juozaičio, paskolų projektui vykdyti reikės tik 2009-2010 metais, kai prasidės didieji statybos darbai.
Bankai prisistato
Vakar norą remti milijardinius šalies energetinius projektus išreiškė veiklą Lietuvoje pradėjusi didžiausia Italijos finansų grupė „UniCredit Group”. „UniCredit Bank” Lietuvos skyriaus generalinis direktorius Rimantas Busila apie tai šnekėjo su premjeru Gediminu Kirkilu. „Mūsų finansų grupė Baltijos šalyse specializuojasi finansuodama didelius projektus – turime patirties investicinėje bankininkystėje, konsultavimo srityje. Apie konkrečias sumas ir sąlygas sunku kalbėti, kol nepriimtas įstatymas, nes dar neaiški rizika. Galiu pasakyti tiek, kad tai grynai verslo projektas, be jokių valstybės garantijų”, – LŽ sakė Busila. Jis pabrėžė, kad projekto eiga ir „UniCredit Bank” dalyvavimas priklausys nuo įstatymo, nulemsiančio projekto rizikingumą.
Savo galimybes dalyvauti naujos atominės elektrinės bei elektros tiltų į Lenkiją ir Švediją projektuose premjerui jau yra pristatęs Švedijos SEB ir jo valdomas SEB Vilniaus bankas.
Pasak „Lietuvos energijos” vadovo, susidomėjimą projektu rodo ir daugiau finansinių grupių, tačiau jis patikino, kad su bankais kol kas nedirbama. „Reikia padaryti parengiamuosius darbus. Turime apžvalgėlę, ja bankai domisi ir kol kas patys rodo iniciatyvą. Šiais ir kitais metais projektą finansuosime savo lėšomis, nes išlaidos nebus dar tokios didelės. Po kelerių metų skelbsime konkursą ir žiūrėsime, kas siūlys geriausias sąlygas. Manau, projekte dalyvaus ne pora, o dešimtys bankų”, – sakė Juozaitis.