Nors tautos išrinktieji nesiryžo pusantrų metų sutrumpinti savo kadenciją, pirmalaikių Seimo rinkimų vėzdas privertė politikus iš naujo braižyti valdančiosios koalicijos kontūrus
Parlamentarai vakar 35 balsavus už, 29 – prieš ir 25 susilaikius atmetė socialdemokratų siūlymą birželio 24 dieną rengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Tačiau pirmadienį pamėtėta idėja paleisti dabartinį parlamentą buvo lyg šaltas dušas.
Seimo frakcijos nuo pat ryto suskubo aptarti ir prognozuoti galimus veiksmus, kad šios drastiškos priemonės būtų išvengta. Net opozicinės jėgos, nors gana atsargiai ir aptakiai, užsimena apie galimą paramą socialdemokratams, kurių bendrystė su konservatoriais braška per visas siūles. Puoselėdami viltį būti pakviestiems į naują valdančiąją koaliciją artimiausiu metu į vieną bloką ketina burtis dvi Seimo frakcijos – Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) ir Liberalų sąjūdžio (LS). Per abi 19 narių turinčių frakcijų lyderiai mano, kad naujojoje koalicijoje jie galėtų būti puiki alternatyva Darbo partijai (DP). Ši, pareiškusi, kad mažumos koalicija priėjo liepto galą, vakar pranešė pati pradedanti burti naują centristinės pakraipos valdančiąją daugumą. Tik kyla klausimas, ar Seime iš tiesų rasis „centristų”, sutiksiančių su „darbiečiais” eiti obuoliauti?
Buriasi į bloką
Vakar NS ir LS lyderiai – Artūras Paulauskas ir Petras Auštrevičius – tarėsi dėl susiliejimo į bloką ir bendrų veiksmų raginant formuoti naują valdančiąją daugumą. Galimi sprendimai dar bus aptariami frakcijose.
Paklaustas, ar mato požymių, kad abi politinės jėgos gali būti pakviestos į valdančiąją koaliciją, LS frakcijos Seime seniūno pavaduotojas Eligijus Masiulis LŽ sakė, kad per susitikimus su premjeru Gediminu Kirkilu tokių užuominų būta. „Tačiau tai tikrai nebuvo konkretūs siūlymai”, – pripažino parlamentaras.
Pasak jo, jei socialdemokratai vis dėlto susibičiuliautų su „darbiečiais”, LS nesutiktų priklausyti tokiai koalicijai. Paklaustas, kas dar galėtų prisidėti prie dviejų minėtų frakcijų, Masiulis teigė, kad kol kas jie apsiriboja dvišaliais santykiais. „Tačiau kalbame ir su kitomis frakcijomis. Konservatoriai – mūsų nuosekliausi partneriai. Žinoma, dėl tolesnių veiksmų kalbėtumesi ir su jais”, – sakė Masiulis.
Politiko tikinimu, kol kas jokių konkrečių reikalavimų galimiems koalicijos partneriams šios dvi frakcijos nekelia. „Man neramu, kad socialdemokratų ir „darbiečių” dialoge pasigirsta nesutarimų dėl postų. Todėl ir neskubame formuluoti savo pageidavimų, nes pirmiausia norėsime pasižiūrėti, kokiais strateginiais valstybės klausimais galėtume rasti sutarimą. Jei gautume tam tikrų signalų, tada ir pradėtume kalbėti apie atsakomybės laipsnį”, – teigė Masiulis.
Priimtini partneriai
Kad minėtos dvi parlamentinės frakcijos priimtinos socialdemokratams, vakar patvirtino ir vienas jų lyderių, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas. Vakar „Žinių radijui” jis pripažino, kad naujojoje koalicijoje socialdemokratai norėtų matyti socialliberalus. „Jei su konservatoriais galutinai susitarti nepavyks, jie norės mums toliau diktuoti, kaip aš sakiau, vairuoti sėdėdami ant užpakalinės sėdynės, žinoma, reikės ieškoti kitų variantų. Vienas iš jų – tartis su vienos partijos vadu (Artūru Palausku)”, – sakė Juršėnas. Jo teigimu, į koaliciją galima kviesti ir „liberalsąjūdiečius”.
Premjeras Kirkilas, dar pirmadienį gana griežtai kalbėjęs apie konservatorių paramą Vyriausybei, vakar jiems buvo kur kas nuolaidesnis. „Tiesiog turime pasižiūrėti, ką pasirašėme: dar neišnaudotos galimybės susitarti su konservatoriais, grįžti prie mūsų susitarimo ir normalaus darbo”, – sakė jis Lietuvos radijui. Tačiau, premjero teigimu, jei Tėvynės sąjungai rūpi tik Valstybės saugumo departamento vadovas Arvydas Pocius ir ministro pirmininko patarėjas Albinas Januška, nieko iš to nebus.
Pasak Kirkilo, įmanomos įvairios partijų bendradarbiavimo galimybės, ne tik koalicija. Su kiekviena partija galima tartis dėl kiekvieno įstatymo projekto.
Pralenkė visus
Visas Seimo politines jėgas vakar pralenkė DP frakcija. Konstatavusi, kad mažumos koalicija jau priėjo liepto galą, ji ėmėsi formuoti naują valdančiąją koaliciją.
Tai, kad jau pradedamos konsultacijos dėl tokios koalicijos sudarymo, pranešė DP pirmininkas Kęstutis Daukšys. Pasak jo, DP derasi su parlamentinėmis centro pakraipos partijomis – nuo valstiečių liaudininkų iki liberalų.
Daukšio teigimu, derantis dėl centro politinių jėgų vienijimosi nuošalyje liktų socialdemokratai ir konservatoriai, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad „darbiečiai” atsisako perspektyvos dirbti ir su šiomis partijomis. „Mūsų pradėtas darbas nereiškia, kad mes atmetame nors vieną iš partijų”, – sakė Daukšys.
Apie derybas dėl koalicijos „darbiečiai” prakalbo, kai socialdemokratai paskelbė atsisakantys konservatorių paramos mažumos Vyriausybei bei pasiūlė rengti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Puikus manevras
Kalbos, kad socialdemokratai, norėdami pakeisti koalicijos kontūrus, seniai koketuoja su „darbiečiais”, sklando jau kurį laiką. Teigiama, kad derybas stabdo tik DP apetitas – esą ši norėtų postus perskirstyti pagal turimas kvotas Seime. DP frakcijai priklauso 26 nariai – tik vienu mažiau nei socialdemokratų.
Nesunku suskaičiuoti, kiek portfelių norėtų turėti „darbiečiai”. Akivaizdu, kad dalį postų tektų atimti iš dabartinių koalicijos partnerių.
Be to, teigiama, neva DP nepakęstų, kad koalicijoje liktų vidinių nesutarimų draskoma Pilietinės demokratijos partijos frakcija. Tuomet Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas šių pareigų netektų dar nesulaukęs interpeliacijos.
Politologai įsitikinę, kad socialdemokratų iškelta pirmalaikių rinkimų idėja – ne kas kita kaip jų mėginimas „gražiai” atsikratyti konservatorių ir pradėti draugystę su „darbiečiais”. Todėl neatmestina galimybė, kad vakarykštė DP iniciatyva savarankiškai formuoti naują daugumą – iš anksto apgalvotas manevras, atvesiantis į glaudesnį bendradarbiavimą su socialdemokratais. Juk dauguma parlamento centristinių jėgų „darbiečių” kratosi kaip velnias kryžiaus.