Seimo vakariniame posėdyje po beveik dvi valandas trukusių diskusijų dėl Ignalinos atominės elektrinės (EA) antrojo bloko veiklos nutraukimo padarinių toliau svarstant įstatymo projektą dėl Ignalinos AE antrojo bloko darbo pratęsimo padaryta pertrauka. Jos pareikalavo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkė Birutė Vėsaitė.
Už tai, kad minėto įstatymo priėmimo procedūra būtų atidėta iki kito Seimo plenarinio posėdžio, kuris įvyks ketvirtadienį, balsavo 48 parlamentarai, prieš – 18, susilaikė – 9. Kaip tik ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje planuojama svarstyti įstatymo projektą dėl naujos Ignalinos AE statybos, kurį pateikė Vyriausybė ir kuris Seime buvo įregistruotas pirmadienį po 16 val.
Diskusijose dėl antrojo reaktoriaus veiklos pratęsimo dalyvavo Seimo nariai Andrius Baranauskas, Kęstutis Glaveckas, Julius Veselka, Egidijus Klumbys, Birutė Vėsaitė ir kiti, taip pat energetikų ir mokslininkų atstovai – prof. Leonas Ašmantas, prof. Jonas Gylys, Lietuvos energetikos instituto direktorius Eugenijus Ušpuras, Ignalinos AE generalinis direktorius Viktoras Ševaldinas,Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos ekspertas Saulius Kutas.
Energetikų ir mokslininkų nuomonė dėl Ignalinos AE antrojo bloko uždarymo buvo panaši – jie tikino, jog buvo priimtas politinis sprendimas, o dėl saugumo ir techninių galimybių jėgainė dar gali veikti ir po 2009 metų.
L. Ašmantas aiškino, jog buvo padaryta klaidų dėl jėgainės paankstinto uždarymo angliškame tekste, Vyriausybė nepaisė ankstesnių Seimo nuostatų, o derybininkai su ES ir konsultantai buvo nevykę. „Padaryta nepataisoma klaida dėl Ignalinos AE uždarymo – lietuviškas ir angliškas variantas prieštarauja Nacionalinei energetikos strategijai (NES) ir Lietuvos interesams”, – teigė jis.
J. Gylys siūlė tęsti aktyvias derybos su Briuseliu dėl bloko darbo pratęsimo bent jau iki 2012 metų, kol turėsime elektros jungtis su Vakarais ir užsitikrinti, kad jose Lietuvą remtų kitos Baltijos šalys, Lenkija, Skandinavijos valstybės. Anot jo, yra teisinių niuansų pasiekti, kad antrasis AE blokas dirbtų iki paleidžiant trečią reaktorių.
V. Ševaldinas priminė, kad, norint pratęsti antrojo bloko darbą, reikia atlikti techninių darbų, bet pakeisti visų kanalų nereikės. Nuo 2009 iki 2013 metų į tai reikėtų investuoti 136 mln. litų, taip pat kasmet būtų būtina stabdyti bloką planiniam remontui. Ignalinos AE vadovo nuomone, jei ES nutrauktų finansavimą jėgainės uždarymui, ji negalės pastatyti panaudoto kuro saugyklų. Sprendimas dėl bloko uždarymo turi būti priimtas 2008 m. rugpjūtį, tad jis yra šio Seimo rankose.
Ekonomikos ministras Vytas Navickas priminė, kad nors antrojo reaktoriaus darbo pratęsimas būtų tikslingas, ES sutartis neleidžia to padaryti. Jau panaudota 300 mln. eurų ES paramos pirmojo reaktoriaus darbui nutraukti, be to, skirta dar 800 mln. eurų. „Ar tai įdėjus į tarifus gausime teigiamą rezultatą?” – klausė ministras. Anot jo, atsiranda problemų, kaip iki 2013 m. užpildyti Lietuvos rinką energetiniais pajėgumais. Yra numatyta pastatyti Elektrėnų jėgainę, tačiau elektros kaina padidėtų 39 proc.
Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas siūlė nagrinėti temą NES kontekste. Anot jo, didžiausia nelaimė atsitiktų, jei AE tektų uždaryti mums patiems. Jis informavo, jog premjeras Gediminas Kirkilas pats asmeniškai vyks į Briuselį pristatyti NES.
E. Ušparas kalbėjo, kad kai Ignalinos AE perėjo į Lietuvos jurisdikciją, buvo atlikta daug studijų, informacija apie RBMK reaktorių saugą susisteminta. Visos rekomenduotos saugos priemonės yra įdiegtos antrame bloke – įdiegta antra stabdymo sistema, tai vienintelis RBMK tipo reaktorius su tokia sistema. S. Kutas jam pritarė, kad stabdyti antrąjį bloką dėl saugos nėra būtinybės.
K. Glaveckas kalbėjo, jog problemą padarėme mes, valdžia, todėl turime ją ir išspręsti. Lietuvos ekonominio augimo ciklas baigiasi 2008 m. viduryje, o jo pradžioje mes uždarome AE. Elektros karštai dėl to padidės 3-4 kartus. „Tas veiks ekonomiką, be to, turėsime problemų su investicijomis, nes stigs energijos”, – sakė parlamentaras.
Jis agitavo priimti Seimo sprendimą pratęsti antrojo bloko darbą. Tokią mintį emocingai palaikė ir J. Veselka, siūlydamas įsigilinti į energetikos specialistų žodžius. „Nėra oficialaus dokumento, kad ekspertai būtų patvirtinę, kad ji nesaugi. Uždaryti nutarė politikai, o jų sprendimai niekuo nesiskiria nuo būrėjų ar šamanų vaidmens”, – aiškino J. Veselka. Jo nuomone, naudingiausias variantas – modernizuoti abu blokus. Be to, energetika 100 proc. turi priklausyti lietuviškam kapitalui.
B. Vėsaitė kalbėjo, kad ne dėl politinių, o dėl techninių priežasčių reikia kreiptis į Europos Komisiją dėl Ignalinos AE veiklos pratęsimo. Ji priminė, kad kreiptis į EK būtina iki gegužės 1 d. „Mūsų diplomatinis korpusas Briuselyje dirba labai blogai. Reikia panaudoti visas galias ir balandį paversti lobizmo mėnesiu, o G. Kirkilą reikia įpareigoti važiuoti į Briuselį ir kalbėti apie technines pasekmes”, – sakė ji.
Vis dėlto pradėjus svarstyti įstatymo projektą dėl antrojo bloko darbo pratęsimo, B. Vėsaitė informavo, kad po svarstymo Seimo Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritarė Teisės departamento išvadai ir paprašė neskubėti, dar palaukti ir išsiaiškinti su EK. Kilus sumaiščiai ji pasiūlė padaryti pertrauką svarstyme iki kito posėdžio.