Ukraina antradienį atsidūrė prie politinės suirutės slenksčio, kai parlamentas pareiškė, jog nepaklus prezidento Viktoro Juščenkos įsakui paleisti Aukščiausiąją Radą ir surengti pirmalaikius rinkimus.
Praėjusią naktį Aukščiausiosios Rados daugumai priklausantys įstatymų leidėjai balsavo už tai, kad būtų paleista Centrinė rinkimų komisija, ir uždraudė ministrų kabinetui finansuoti pirmalaikius rinkimus, kuriuos nurodė surengti V.Juščenka.
Be to, parlamentarai nusprendė kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu išaiškinti, ar prezidento įsakas paleisti Radą neprieštarauja įstatymams.
Parlamentas paskelbė kreipimąsi, kuriame sakoma, kad Rada griežtai nepritaria mėginimams „diskredituoti aukščiausią Ukrainos liaudies atstovaujamąją instituciją, daryti politinį spaudimą Ukrainos prezidentui ir pasinaudoti jo pareigybe kaip priemone vykdyti nekonstitucinius veiksmus norint įsiteikti pavieniams politikams”.
Skubiai sušauktame audringame vyriausybės posėdyje gynybos ministras Anatolijus Hrycenka, vienas iš dviejų V.Juščenkos rėmėjų kabinete, išreiškė paramą prezidentui ir sakė, jog šalies ginkluotosios pajėgos vykdys jo įsakymus.
Kiti vyriausybės nariai per balsavimą parėmė parlamento poziciją nepaklusti prezidentui, o V.Juščenkos politinis oponentas, ministras pirmininkas Viktoras Janukovyčius paprašė valstybės vadovą Ukrainos stabilumo vardan atšaukti savo įsaką.
Šimtai prorusiško premjero šalininkų praleido naktį prie parlamento pastato įkurtame palapinių miestelyje. Manoma, kad antradienį dešimtys tūkstančių jo rėmėjų susirinks sostinėje, kad pareikštų protestą dėl prezidento įsako paleisti Radą.
Po šeštadienio daugiatūkstantinių demonstracijų Kijevo centre rengiami provakarietiškos opozicijos rėmėjų ir prorusiškos Rados koalicijos šalininkų protestai primena 2004-ųjų pabaigoje vykusią „oranžinę revoliuciją”, per kurią V.Juščenka atėjo į valdžią.
Politinė krizė Ukrainoje pakurstė nerimą Vakarų šalių sostinėse. Vašingtonas paragino visas politines jėgas buvusioje sovietų respublikoje laikytis rimties ir gerbti įstatymo viršenybę.
Pirmadienį vakare po susitikimo su Rados lyderiais V.Juščenka paskelbė apie parlamento paleidimą ir nurodė gegužės 27 dieną surengti pirmalaikius rinkimus. Dramatišką prezidento kreipimąsi tiesiogiai transliavo televizija.
V.Juščenka apkaltino valdančiosios koalicijos atstovus pažeidžiant konstituciją ir pareiškė, kad „parlamento krizė peraugo į politikos krizę šalyje”.
Pasak prezidento, pastaruoju metu susidarė situacija, kai dauguma Radoje ignoruoja konstitucijos reikalavimus dėl deputatų frakcijų koalicijos sudarymo.
„Vietoj labai retų atvejų, kai į deputatų frakcijų koaliciją įsijungia pavieniai deputatai, kurie dalyvavo sudarant Antikrizinę koaliciją 2006 metų liepą, įvesta praktika, kai masiškai papildoma jos sudėtis individualiai ar grupėmis”, – sakė V.Juščenka.
„Tokia praktika šiurkščiai pažeidžia konstitucijos 83 straipsnį, numatantį formuoti deputatų frakcijų koaliciją Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje pagal rinkimų rezultatus ir tik deputatų frakcijoms suderinus politines pozicijas”, – pažymima prezidento paskelbtame įsake.
V.Juščenka pabrėžė, kad konstitucijos normų, kaip turi būti formuojama deputatų frakcijų koalicija, pažeidimas „iškreipia 2006 metų kovą pareikštos liaudies valios rezultatus ir yra Ukrainos piliečių konstitucinių rinkimų teisių nepaisymas, konstitucinio liaudies suvereniteto principo, įtvirtinto Ukrainos pagrindiniame įstatyme, ignoravimas”.
„Tokia įvykių raida yra reali prielaida uzurpuoti valdžią Ukrainoje, o tai draudžia konstitucija”, – įspėjo prezidentas, pridūręs, kad tai kelia pavojų nacionaliniam saugumui, destabilizuoja politinę padėtį valstybėje ir gali sukelti grėsmę valstybės suverenumui.
Politinė įtampa šalyje augo nuo 2006-ųjų kovo, kai rinkimuose į parlamentą V.Janukovyčiaus prorusiška Regionų partija didele persvara įveikė provakarietišką V.Juščenkos partiją „Mūsų Ukraina”. Ir Vakarų, ir Rusijos stebėtojai nurodė, kad rinkimai buvo laisvi ir sąžiningi.
Ši krizė atspindi Ukrainos pasidalijimą į pramoninius rusakalbių rajonus šalies rytuose ir kaimiškąsias vietoves šalies vakaruose, kur dauguma gyventojų kalba ukrainietiškai.
2005 metais tapęs prezidentu, V.Juščenka stengėsi paspartinti Ukrainos integracijos į Vakarus procesą ir aktyviai agitavo už šalies prisijungimą prie Šiaurės Atlanto aljanso. Tuo tarpu V.Janukovyčius pasisakė už tradiciškai glaudžius santykius su Maskva.
Daug ukrainiečių mano, kad V.Juščenka neįgyvendino savo rinkiminių pažadų pagerinti šalies ekonomikos padėtį ir be reikalo nuteikė prieš Ukrainą jos kaimynę milžinę Rusiją.
Analitikai sako, kad mažas V.Juščenkos populiarumas visuomenėje leidžia prognozuoti, kad jo partija nesėkmingai pasirodys rinkimuose, kurių nugalėtoja taps Julija Tymošenko, buvusi prezidento sąjungininkė per „oranžinę revoliuciją”.
J.Tymošenko pirmadienį vakare kreipėsi į Kijevo Nepriklausomybės aikštėje susirinkusius kelis šimtus opozicijos rėmėjų ir sakė, kad „oranžinės revoliucijos” jėgos susivienys ir laimės rinkimus.
Pasak jos, susivienijusi opozicija pasirašė visus susitarimus, reglamentuojančius rinkimų veiklą ir veiksmus po pirmalaikių parlamento rinkimų.
„Tai bus susivienijimas, kuris leis visoms mūsų politinėms jėgoms veikti esant visiškam tarpusavio supratimui… Mes veiksime kaip viena komanda. Jau yra pasirašyti visi mūsų koalicijos susitarimai, kurie taip pat reglamentuoja ir mūsų veiklą po pergalės per pirmalaikius parlamento rinkimus”, – sakė J.Tymošenko.
Tačiau ji nepatikslino, kaip opozicija dalyvaus rinkimuose – vienu sąrašu ar atskirais. J.Tymošenko taip pat pažymėjo, kad opozicija eina į rinkimus dviem demokratinėmis kolonomis.
„Demokratinės jėgos šiuos rinkimus laimės”, – pabrėžė ji.
Pernai po „oranžinės revoliucijos” priimtos konstitucijos pataisos sumažino prezidento galias ir padidino parlamento įtaką, o tai savo ruožtu pablogino santykius tarp dviejų valdžios šakų.
Dabar promaskvietiška koalicija 450 vietų parlamente kontroliuoja 250 vietų. Jei prie koalicijos prisijungs dar 50 deputatų, ji bus pajėgi keisti konstituciją ir dar susilpninti prezidento valdžią.