Prasideda didieji pavasario darbai

Balandis ne toks veidmainis kaip kovas, nors kartais dar pagąsdina šaltuku.

Senoliai apie šį mėnesį spręsdavo iš gamtos reiškinių, paukščių. Jie sakydavo: „Jei gervės parskrido anksti, vadinasi, pavasaris bus ankstyvas”, „Jei balandis šiltas, o gegužė šalta – metai bus derlingi”. Tačiau balandį, kad ir koks jis būtų, vis tiek reikia griebtis šluotos ir apsišvarinti kieme, o paskui, pasiraitojus rankoves, kibti į darbus. Jų šį mėnesį tikrai niekam nestigs.

Sodininkui

Pradėti sodo darbus kviečia ir sode švilpaujantis varnėnas, ir čiurlenantis upeliukas.

* Dabar reikia baigti genėti medžius ir krūmus, suformuoti jų vainikus. Visas medelių žaizdas būtina užtepti sodo tepalu. Jeigu jo nenusipirkote, galite pasigaminti patys. Paimkite vieną dalį taukų arba aliejaus, dvi dalis vaško arba parafino ir tris dalis kanifolijos arba spygliuočių (eglių, pušų) sakų. Viską sumaišykite ir pašildykite. (Jei norite, kad šis tepalas būtų minkštesnis, visų dalių imkite po lygiai.)

* Nuriškite vaismedžių aprišalus ir sudeginkite, o kamienus bei storesnes šakas nubalinkite kalkių skiediniu.

* Balandžio mėnesį pradedamos skiepyti vyšnios, slyvos, abrikosai, trešnės, o po jų – obelys ir kriaušės.

Kadangi anksti pavasarį atsiknoja vaismedžių žievė, skiepijama sudūrimu arba įskiepiu. Pastarajam paliekami 2-3 pumpurai.

Jeigu slyvos, trešnės ar abrikosai gausiai žydi, bet nemezga vaisių, į šiuos medžius, kad jie apsivaisintų, reikėtų įskiepyti keletą kitokių veislių šakelių, žydinčių tuo pat metu.

* Kol neišsprogę pumpurai, sodinami arba persodinami vaismedžiai ir vaiskrūmiai, uogakrūmiai ir dekoratyviniai krūmai.

Vynuogės, agrastai, serbentai dauginami atlankomis ar sumedėjusiais ūgliais. Praktiškai tai galima daryti, kol sužydi ievos. Pražydus baltažiedėms plukėms laikas į žemę, paruoštą iš rudens, sodinti braškių daigus. Juos būtina patręšti fosforo ir kalio trąšomis (norma priklauso nuo to, kaip šiomis trąšomis tręšta iš rudens, ar buvo atvežta mėšlo, durpių, komposto).

Daržininkui

Darže taip pat metas pradėti ruošti dirvą ir sėti daržoves.

* Balandžio pradžioje vertėtų dar kartą patręšti daugiametes daržoves (rūgštynes ir rabarbarus). Į 10 kv. m daržo beriama 200 g amonio salietros, o rabarbarams dar ir po 100 g kalio superfosfato bei kalio chlorido. Jeigu iš rudens jų nepatręšėte mėšlu, padarykite tai dabar.

Trąšų reikia ir svogūninėms daržovėms (žieminiams svogūnams, česnakams, narcizlapiams laiškiniams česnakams, porams) – į 10 kv. m beriama 300 g amonio salietros.

Kad daugiametės daržovės greičiau augtų, pridenkite jas polietileno plėvelės gaubtais.

* Pradėkite purenti dirvą. Tai geriausia daryti, kai žemė jau šiek tiek pradžiūvusi.

Išpurenti reikia ir daugiamečių daržovių tarpueilius bei rudenį pasėtų daržovių lysves. Jei iš rudens nepatręšėte dirvos mineralinėmis ir organinėmis trąšomis, padarykite tai dabar. Mėšlu tręškite tas lysves, kuriose auginsite agurkus, kopūstus, bulves, salotas. Tačiau prisiminkite, kad šviežio mėšlo nemėgsta morkos, pomidorai ir svogūnai.

* Laikas sėti agurkus, kuriuos auginsite saulės šildomuose šiltnamiuose, dengtuose polietileno plėvele.

Geriausiai mezga ir mažiausiai serga agurkai, išaugę iš sveikų sėklinių augalų vaisių surinktų ir 2-3 metus sausai laikytų sėklų. Inspektuose, šildomuose šiltnamiuose ar kambaryje pasėtų agurkų daigai išauga per 15-20 dienų. Geriausia sodinti 1-2 tikruosius lapus turinčius daigus 10 cm atstumu vienas nuo kito.

* Mėnesio pradžioje į dėžutes šiltnamyje ar kambaryje dar galima sėti pomidorus, kuriuos auginsite lauke.

* Daržo daigyne pasėkite vidutinio ankstyvumo veislių gūžinių kopūstų. Lauke jų daigus sodinkite į tokią dirvą, kurioje penkerius metus neauginote kopūstų, sėtinių ir kitokių kryžmažiedžių augalų.

* Paruoškite saulės šildomus šiltnamius ir puodelius agurkų, kuriuos sodinsite darže praėjus šalnoms. Šiltnamiuose ir inspektuose palaikykite tinkamą temperatūrą, papildomai patręškite mineralinių trąšų skiediniu. Tręšiama ištirpintomis mineralinėmis ir organinėmis trąšomis, kai užauga 2-4 tikrieji daržovių lapeliai.

* Lauke į daržą sėkite daržoves. Sužaliavus ievoms skiltelėmis sodinkite česnakus, ropelėmis – svogūnus, ankstyvųjų gūžinių kopūstų daigus, sėkite geltekles, agurkles, kalendras ir burokėlius.

Česnakai sodinami lygioje dirvoje arba lysvėse eilėmis: 20 cm tarpueiliais, tarp augalų – per 6-8 centimetrus. Skilteles į dirvą įkiškite 3-8 cm gyliu. Svogūnų daigus, išaugintus iš sėjinukų, ar ropeles galima sodinti ir inspektuose. Daigus reikėtų sodinti 20 cm tarpueiliais: vieno metro eilėje – 10-12 daugializdžių arba 14-16 vienalizdžių svogūnų daigų, įkištų į dirvą 1 cm gyliu. Jei svogūnus auginsite iš ropelių, nupjaukite jų viršūnę – tai skatina augti laiškus. Taip pat reikia nulupti sausus ropelės lukštus, nupjauti dalį sukietėjusio šaknies dugnelio ir pamirkyti vandenyje arba atskiestame karvių mėšle.

Ankstyvųjų kopūstų daigus (geriausia turinčius 5-6 lapelius) sodinkite 40 x 40 cm atstumu. Kad pavasarinė musė kiaušinėliais neužkrėstų darže daigų, tuoj pasodinus žemę aplink juos apibarstykite sudrėkintais medžio pelenais arba pjuvenomis.

Geltekles sėkite 30-40 cm tarpueiliais 1-2 cm gyliu. 10 kv. m daržo pakanka 15-20 g sėklų. Susiformavus 2-3 lapeliams augalus išretinkite (kas 5-6 cm). Kalendras sėkite 40-45 cm tarpueiliais. 10 kv. m dirvos reikia 30 g sėklų. Sudygusius burokėlius retinkite kas 3-5 centimetrus.

* Pražydus blindėms lengvoje dirvoje sodinkite ankstyvąsias bulves.

Gėlininkui

Gėlininkams irgi atsiranda darbų. Mėnesio pradžioje karpomi dekoratyviniai krūmai ir medžiai. Pirmiausia pašalinamos sausos ir į vainiko vidų augančios šakos. Formuojant krūmus patrumpinami vienmečiai ūgliai. Šakas tų krūmų, kurie žiedpumpurius krauna ant antramečių šakelių (alyvų, forsitijų, lankstų ir kt.), galima karpyti tik joms peržydėjus.

* Jei dar nenudengėte, pats metas nuimti dangas nuo rožių ir jas apgenėti. Geriausia tai daryti apsiniaukusią dieną. Arbatines hibridines ir poliantines rožes nukarpykite palikdami 2-3 pumpurus ant kiekvienos šakos. Silpnas, plonas šakele pašalinkite. Laipiojančias rožes nukarpykite, nes jos krauna žiedus ant pernykščių ūglių. Parko rožių nukirpkite tik aplūžusias ir senas šakas.

Balandį sodinkite ir naujus rožių krūmus. Gerai prižiūrimi toje pačioje vietoje jie gali augti apie 10 metų, todėl reikia labai gerai paruošti dirvą. Ji turi būti silpnai šarminė. Tada rožės mažiau serga grybelinėmis ligomis, greičiau sumedėja jų ūgliai. Geriausiai rožės auga priemolio dirvoje. Į sunkią molingą žemę galima pridėti rupaus smėlio, durpių, kompostinės žemės, perpuvusio gyvulių mėšlo ir kalkių. Lengvą priesmėlio ir smėlio dirvą pagerina molis, durpinė, kompostinė ir velėninė žemė, gyvulių mėšlas, kalkės.

Rožėms sodinti skirtą žemę reikia supurenti 50-60 cm gyliu, o prieš tai ant kvadratinio metro dirvos išbarstyti 10-15 kg perpuvusio gyvulių mėšlo, 20-30 g – superfosfato, 10-15 g kalio druskos, 50-60 g kaulamilčių. Gyvulių mėšlu reikia tręšti taip, kad jis nepatektų giliau kaip 25-30 centimetrų. Prieš sodinant būtina nupjauti (iki sveikos vietos) visas pažeistas ir apgedusias šaknis bei šakas, silpnesnius krūmelius apgenėti – ant kiekvienos šakos palikti po 2-3 stipresnius pumpurus. Plonas šakas geriau visiškai nupjauti. Pasodintų rožių skiepijimo vieta turi būti 3 cm žemiau negu dirvos paviršius.

* Sėklomis padaugintos ir antrą kartą išpikuotos gumbinės begonijos jau paaugo ir pradėjo lietis jų lapai. Dabar jas reikia sodinti į šiltnamio stelažą arba po vieną į 11-13 cm skersmens vazonėlius. Begonijos sodinamos 1 cm gyliu, apie gumbą gerai apspaudžiant žemę. Tada jos gausiai palaistomos, o patalpa – pritemdoma. Kai prigyja, tręšiamos papildomai.

* Šį mėnesį pradeda labiau augti kambarinės gėlės, todėl gausiai jas tręškite ir laistykite.

Oleandrus, fikusus, kinrožes, tradeskancijas, pelargonijas, margenius, mirtas ir daugelį kitų kambarinių augalų reikia formuoti, kad būtų gražesni, kompaktiškesni jų kerai. Pirmiausia būtina pašalinti per žiemą ištįsusius ūglius. Ką tik nukarpytų augalų geriau kurį laiką nepurkšti vandeniu, kitaip jie gali susirgti grybelinėmis ligomis. Jei norite nukirptus augalų ūglius įšaknyti, pamerkite juos į kambario temperatūros virintą vandenį arba susmeikite į išplautą drėgną smėlį ir pridenkite stiklu ar polietileno plėvele.