Specialistai teigia, jog didėjančios indėlių palūkanos atspindi pokyčius tarptautinėje finansų rinkoje, o ne konkurencinę bankų kovą. Tik keli bankai tiek padidino palūkanas, kad šios indėlininkams kompensuotų kylančią infliaciją.
Kovo pabaigoje Europos centriniam bankui (ECB) toliau nuosekliai didinant bazinę palūkanų normą Lietuvos bankai didina indėlių palūkanas. Šiemet tai jau padarė pusė iš dešimties Lietuvoje veikiančių bankų.
Nepaisant to, tik vietinio kapitalo bankų siūlomos indėlių palūkanos kiek kompensuos prognozuojamą 4-4,2 proc. šių metų infliaciją.
Specialistai teigia, jog stambioms tarptautinėms grupėms priklausantys bankai tiesiog reaguoja į pokyčius bankų rinkoje. „Šio indėlių palūkanų kilimo neverta sieti su konkurencija – atsirado galimybė jas kelti dėl padėties tarptautinėje rinkoje. Jei euro palūkanos nedidėtų, indėlių palūkanos būtų keliamos tik simboliškai”, – sakė Finansų analitikų asociacijos prezidentas Mindaugas Vaičiulis.
ECB veiksmų pasekmė
Didelėms tarptautinėms finansų grupėms priklausantys „DnB Nord”, SEB Vilniaus bankai ar „Hansabankas” tarpbankinėje rinkoje paskolas gauna mažesnėmis palūkanomis, nei galingo finansinio užnugario neturintys šalies bankai.
„Kadangi ECB palūkanas kelia nuo 2005 metų gruodžio, atitinkamai didėja tarpbankinės palūkanų normos, tai veikia terminuotus indėlius. Mes visuomet stengiamės atspindėti pokyčius rinkoje”, – teigė „Hansabanko” Iždo departamento direktorius Viktoras Baltuškonis. Šiuo metu „Hansabankas” siūlo bene mažiausias palūkanas už indėlius.
„Nustatydami indėlių palūkanas atsižvelgiame į tokius veiksnius kaip sąnaudos – indėlių draudimas ir privalomųjų atsargų norma. Gal ne visi bankai į tai atsižvelgia. Iš to atsiranda skirtumas”, – aiškino Baltuškonis. Anot jo, infliacijos dydis Lietuvoje nedaro įtakos vietinės rinkos palūkanoms, nes orientuojamasi į tarptautines rinkas, o litas yra susietas su euru.
Vietiniai paiso infliacijos
Vis dėlto vietos bankams skolinimasis iš gyventojų yra kur kas svarbesnis, ir tai rodo indėlių palūkanos, viršijančios 4 proc. „Mažesni vietiniai bankai neturi alternatyvų skolintis užsienyje, arba ta alternatyva labai brangi ir tenka rinkti lėšas vietos rinkoje”, – sakė Vaičiulis.
Šiuo metu didžiausias palūkanas siūlančio Ūkio banko atstovė Auksė Armonaitė-Glodienė teigė, kad bankas atsižvelgia į infliaciją šalyje ir tai vienas svarbiausių rodiklių nustatant palūkanų dydį. „Be to, mes visuomet stengiamės klientams pasiūlyti didesnes palūkanas, nei vidurkis rinkoje”, – teigė Armonaitė.
Lietuvos banko duomenimis, bendras komercinių bankų turtas pernai padidėjo 31,3 proc. ir gruodžio pabaigoje buvo 58,9 mlrd. litų, indėlių suma – 20,5 proc., iki 30,3 mlrd. litų, iš jų 17,8 mlrd. litų buvo gyventojų indėliai, kurių suma per metus padidėjo 30 proc. – indėliai vis dar yra populiariausia taupymo alternatyva. „Kitas klausimas, ar verta taupyti indėliuose. Jie tampa įdomesni palūkanoms didėjant, tačiau infliacijos nekompensuoja. Tai ne pati geriausia taupymo alternatyva, nebent pinigai kaupiami trumpą laiką. Keletą metų taupyti indėliuose neapsimoka”, – sakė specialistas.