Šalyje kaip grybai po lietaus dygsta naujos drabužių parduotuvės. Specialistai sako, kad tokia tendencija baigsis dar negreitai, mat plėstis drabužių rinkai leidžia didėjančios gyventojų pajamos.
Drabužių prekybos tinklai vienas po kito praneša apie naujai atidaromas parduotuves.
Štai apie ketinimą Lietuvoje įsteigti 15 parduotuvių pranešė Švedijos drabužių tinklas „Lindex”. Neseniai atsidariusiame prekybos centre Šiauliuose po dvi parduotuves atidarė drabužių prekybos lyderiai „Apranga” ir „Lėvuo”. Netrukus Kaune duris atvers dar devynios „Aprangos” parduotuvės. Be to, šių metų rugsėjį Vilniaus centre „Apranga” ketina atidaryti prabangią universalią parduotuvę.
Sustoti neketina ir „Lėvuo”. Pasak rinkodaros specialisto Rimanto Vencevičiaus, artimiausiu metu „Lėvuo” atidarys šešias parduotuves naujajame Kauno „Akropolyje”, o iki vasaros pabaigos – dvi prekyvietes Vilniuje.
Prieš metus įvertinę Lietuvos drabužių rinką, į ją įtraukę ir organizuotą prekybą, ir turgus bei dėvėtų drabužių parduotuves, investicinės bankininkystės kompanija „Žabolis ir partneriai” suskaičiavo, kad šalies drabužių rinkos vertė – 1,3-1,4 mlrd. litų. Šių metų skaičiai veikiausiai būtų dar didesni.
Daugiau pinigų rūbams
Prekybininkai nesibaimina, kad nauji prekybos taškai pristigs pirkėjų: didėjanti perkamoji galia leidžia likti ramiems.
„Pirkėjai drabužiams skiria tokį pat procentą savo pajamų, kaip anksčiau. Tačiau didėjant pajamoms aprangai išleidžiamos sumos taip pat didėja”, – sakė Mantas Jonuška, „Žabolis ir partneriai” analitikas.
Jo žodžius patvirtina „Aprangos” generalinis direktorius Rimantas Perveneckas. Pasak pašnekovo, lyginant praėjusių metų pirmąjį ketvirtį su tuo pačiu šių metų laikotarpiu pastebimas 58,6 proc. pardavimo padidėjimas „Aprangos” parduotuvėse. Vien kovo mėnesių skirtumas – 78 procentai.
Pervenecko skaičiavimu, statistinis lietuvis per metus drabužiams išleidžia apie 100 eurų, statistinis europietis – 600 eurų. Pašnekovas tikisi, kad ilgainiui lietuviai pasivys europiečių aprangai išleidžiamas sumas.
Rinka plėsis
Jonuškos teigimu, turgūs ir dėvėtų drabužių parduotuvės užima apie 50 proc. drabužių rinkos. „Tai drabužių rinkai daro labai didelę įtaką. Tačiau šio segmento sąskaita didės organizuota prekyba. Pirkėjus traukia tai, kad atsirado palyginti nebrangių parduotuvėlių. Dėl to fiksavome pardavimo didėjimą visuose segmentuose. Net dvigubai padidėjo drabužių jaunimui pardavimas, 71 proc. – prestižo prekių”, – kalbėjo Perveneckas.
Jo manymu, per ateinančius dvejus metus Baltijos šalyse įsitvirtins visi svarbiausių Europos gamintojų prekių ženklai. Mat didėjanti perkamoji galia sukuria itin palankią terpę drabužių prekyba užsiimantiems verslininkams.
Perveneckas spėja, kad Vilniuje atidarius kompleksą „Vilniaus vartai” į jį atkeliaus prabangos prekes siūlantys ženklai, todėl padidės brangių drabužių pasiūla. Konkurenciją tarp pardavėjų, pašnekovo spėjimu, paaštrins nauji prekybos centrai sostinėje „Panorama” ir „Ozas”.
„Viskas vartotojo, kuris turės didesnį pasirinkimą, naudai. Tiesa, pažadėti mažesnių prekių kainų negalime”, – sakė Perveneckas. Organizuoto drabužių pardavimo perspektyva tiki ir Vencevičius. Tik, jo manymu, svarbu, kad nebūtų įkurta pernelyg daug prekybos centrų, nes taip būtų išblaškyti pirkėjų srautai.
Eina į provinciją
Organizuotos prekybos atstovai vis aktyviau kovoja už mažesnių Lietuvos miestų rinkas. Priežastis ta pati – didėjanti perkamoji galia. Kaip sakė Perveneckas, tik didėjančios pirkėjų pajamos lėmė, kad „Apranga” įsikurtų regionų centruose. Vencevičius sakė pastebėjęs, kad pavieniai Lietuvos provincijos miestai drabužių pardavėjams nebūtų įdomūs. Tačiau ten įkurti prekybos centrai, viliojantys viso rajono gyventojus, tampa patrauklūs ir drabužius parduodančioms įmonėms.
„Prekybos drabužiais lyderiai – stambieji prekybininkai. Smulkesniems ateinant į rinką reikia susirasti savo nišą, – sakė Jonuška. – Be to, stambieji plečiasi drauge su naujais prekybos centrais, kur pasidalija prekybos plotus. O prekybos centrų atstovams dirbti su stambiaisiais patogu, nes jie nuomojasi didesnes patalpas.”