„O jūs pats, gydytojau, ar esat bandęs heroino? Ne? Tai jūs nesuprasit manęs…” – neseniai išgirdau iš vienos paauglės.
Mergaitė neslėpė, kad į Priklausomybės ligų skyrių atsigulė, priversta tėvų, o išėjusi „į laisvę” vėl ieškos dozės. Nes tik narkotikai jai leidžia pajusti tokį lengvumą ir palaimą, kokių šiame „pilkame” suaugusiųjų pasaulyje ji nė su žiburiu nerasianti.
Manau, tie, kam yra tekę bendrauti su priklausomais nuo narkotikų žmonėmis, sutiks su manimi – dauguma narkomanų jaučiasi pranašesni už mus, sveikuosius. Tarsi regintieji bendrautų su aklaisiais – esą ką tie „kurmiai” gali suprasti apie vaivorykštę ar saulėlydžio grožį. Nepaisant visuomenės pasmerkimo ir perdozavimo pavojaus, tik nedaugelis sugeba išsikapstyti iš šito liūno. Svarbiausia – tik nedaugelis iš tiesų to nori.
„Tau vaikystėje turbūt labai meilės trūko?..” – paklausiau pacientės. Kelias akimirkas truko tyla. O paskui mergaitė pasakė: „Jūs turbūt teisus…”
Štai jums ir visas narkomano „pranašumas”. Dėl nuolatinio emocinio bado vaikystėje susikaupęs alkis, kurį kartą pasotinus kvaišalų doze, pamiršti nebeįmanoma. Ir niekas jo neįtikins, kad ir be narkotikų galima patirti daugybę nuostabiausių jausmų.
Galim juos kaltinti ir bausti, bet tai nė kiek nesumažintų vidinio jų alkio, tik dar pridėtų baimės ir agresijos. Todėl ir atsirado žalos mažinimo programos. Nes tai mūsų, sveikųjų, pareiga. Tai kaina už tai, kad nesugebame sukurti tokios visuomenės, kurioje vaikai nejaustų emocinio bado.
Kovo 22 deną „Sveikatos” priede pasirodė straipsnis apie anoniminių konsultacinių kabinetų finansavimo problemas. Nustebino komentarų, kuriuose piktinamasi tokiu esą nepelnytu dėmesiu narkomanams, gausa. Klaipėda juk nuo seno garsėja kaip itin demokratiškas miestas. Tai – viena priežasčių, kodėl čia toks mažas ŽIV paplitimas, palyginus su kitais uostamiesčiais. Sociologiniai tyrimai rodo, kad toks požiūris – tolerantiškas ir netgi su gailesčio šešėliu – geriausia profilaktika narkomanijos plitimui. Paaugliams, kurie kvaišalų būtų linkę pabandyti iš smalsumo arba norėdami pademonstruoti savo vyriškumą, narkotikai nebeturi to viliojančio „uždrausto vaisiaus” skonio.