Jei kankina sloga, peršti gerklę, užgula ausis, miegodami knarkiate – nenumokite į tai ranka, – pataria Klaipėdos apskrities ligoninės Ausų, nosies, gerklės (LOR) skyriaus gydytojas Valdas Bernotas. Mat ir menkas nepatogumas gali baigtis rimtomis ligomis.
„Patologiniai ausų, nosies, gerklės pakitimai gali turėti įtakos kitų organų būklei. Pavyzdžiui, nosies polipai, iškrypusi nosies pertvara gali skatinti astmos atsiradimą ar turėti įtakos jos eigai. Net sieros kamštis, dirgindamas išorinės klausomosios landos užpakalinę sienelę, gali sukelti astmos priepuolį, kosulį. Taip pat yra ryšys tarp lėtinio tonzilito paūmėjimų ir širdies reumato, poliartrito, hepatito, nefrito, galvos svaigimo. Dėl adenoidų gali sutrikti veido skeleto formavimasis, susidaryti netaisyklingas sukandimas”, – pavyzdį pateikia V. Bernotas.
Lietuviškieji polipai
Daugiausia šios srities sveikatos problemų visgi prasideda nuo nosies. Negydoma nosies patologija pereina į lėtinius rinitus, šie sąlygoja gleivinės pokyčius, kuriuos sunku sureguliuoti.
„Jei žmogus serga rinitu ir nevartoja vaistų – rinitas gali pereiti į lėtinį polipozinį rinosinusitą. Tai reiškia, kad nosyje pradeda augti polipai. Jei žmogus kenčia, niekur nesikreipia, polipų vis daugėja. Ilgainiui jie užauga tokie, kad „krenta iš nosies”. Juos vadiname lietuviškais polipais, nes užsienyje tokie atvejai labai reti, o pas mus pasitaiko gana dažnai. Į gydytoją kreipiamasi tik tada, kai jau visai nebeprakvėpuojama pro nosį. Kuo vėliau kreipiamasi, tuo sudėtingesnė reikalinga operacija”, – pasakoja V. Bernotas.
Susirūpinti vertėtų ir tiems, kurie kada nors yra patyrę nosies traumą. Kad ir nežymią – gal kada kas kamuoliu į ją pataikė, gal nuo dviračio nukritote. Nenumokite į tai ranka, pataria gydytojas, mat ši trauma gali užsukti visą problemų mechanizmą.
Nuo ko kenčia ausys
Žinotina, kad negydomos nosies patologijos, lėtiniai ar alerginiai rinitai (liaudiškai sloga), polipozės dažnai komplikuojasi ausų ligomis. Ne vienas patyrėme, kad po užtrukusios slogos užgula ausis. Tai eksudacinio otito požymis.
Periodiškas pūliavimas iš ausų – lėtinė liga, kuri, jei nekreipsime dėmesio, sukels grėsmingas komplikacijas. Pavyzdžiui, meningitą.
Pūliuojant iš ausų žmogus kenčia nuolatinį diskomfortrą, negali maudytis. Paskyrus gydymą ar – seant būtinybei – atlikus chirurginę operaciją problemos pašalinamos.
Gydytojo skirti medikamentai ar klausos aparatas pagelbėtų ir tiems, kurie dėl amžiaus pokyčių ar kitų priežasčių nusilpus klausos nervui prastai prigirdi, jaučia ausyse ūžesį.
Jei krenkščiate
Vaikų sveikatai didelę įtaką turi adenoidai. Būtent dėl jų vaikutis miega prasižiojęs, paknarkia miegodamas, dažnai serga sloga, viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, blogai vystosi jo sąkandis, galimi obstrukcinės miego apnėjos epizodai.
O tonzilitus gydytojas V. Bernotas linkęs prilyginti uždelsto veikimo bombai. Mat jei jis laiku neišgydomas – pakenks sąnarius, širdį, inkstus.
Jei peršti ar džiūsta gerklę, jei dažnai krenkščiama, jaučiamas lyg nenuryjamas gumulas gerklėje – būtina išsitirti, nes gerklės problemos ilgainiui pereina į lėtinį faringitą. Galimas dalykas, kad patikrinus paaiškės, jog reikia gydyti ne gerklę, o skrandį, mat nemalonius pojūčius gerklėje gali sukelti gastroezofaginis refliuksas.
Knarkimas – irgi liga
Viena iš dažniausių LOR bėdų – knarkimas. Knarkia, anot pokalbininko, pusė visų žmonių. Tačiau ne visi į tai kreipia dėmesį. O be reikalo.
„Knarkimas, – pasakoja V. Bernotas, – gali būti labai pavojingas žmogaus sveikatai. Miegant gali įvykti dažni trumpalaikiai kvėpavimo sustojimai – apnėja. Kvėpavimas yra sulaikomas nuo kelių sekundžių net iki trijų minučių. Tai gali pasikartoti iki 500 kartų per naktį. Sustojus kvėpavimui organizmas pradeda dusti, tada sulėtėja širdies ritmas ir pradeda mažėti kraujospūdis. Tuomet smegenys perduoda komandą „kvėpuoti”. Galiausiai giliai įkvepiama ir širdis ima labai stipriai plakti, kraujospūdis pakyla. Tai įvyksta daug kartų per naktį. Knarkiantieji dažnai spanuoja košmarus, būna pavargę, suirzę, neišsimiegoję, apsnūdę. Dažnai giliojo miego stadija, kada žmogus tikrai ilsisi, gali taip ir neprasidėti. Blogėja smegenų aprūpinimas deguonimi. Padidėja insulto bei miokardo infarkto tikimybė. Sutrinka širdies ritmas, padidėja grėsmė gyvybei. Raumenims nepakanka deguonies, tai lemia šlapimo nelaikymą naktį. Dėl miego stokos gali pablogėti atmintis, išsivystyti depresija. Silpnėja nervų sistema, padažnėja galvos skausmai bei mažėja darbingumas.”
Dažniausia knarkimo priežastis – storas ar per minkštas gomurio liežuvėlis. Miego metu jis uždengia nosiaryklę, įkvepiant smarkiai vibruoja ir kelia triukšmą. Knarkimą gali lemti padidėjusios tonzilės, kreiva nosies pertvara, nosies polipai, liežuvio padėtis ir kt.
Gydo radijo bangomis
LOR gydytojas, nustatęs knarkimo priežastį, šiandien turi daug didesnes galimybes pašalinti šio nemalonaus reiškinio priežastį. Knarkimas ne per seniausiai apskrities ligoninėje pradėtas šalinti radiodažnuminės termoabliacijos būdu. Suglebę audiniai, trukdantys miegant praeiti orui kvėpavimo takais, paveikiami radijo bangomis. Paveiktas radiodažnuminių bangų audinys sustandėja, įgauna tvirtesnį tonusą ir nebekolapsuoja. Kartais užtenka vienos, kartais prireikia 2-3 nesudėtingų, bet gana efektyvių procedūrų.
Radiodažnuminės termoabliacijos aparatu gydomi lėtiniai hipertrofiniai rinitai.
Balandžio 6 dieną nuo 11 iki 15 val. apskrities ligoninės (S. Nėries 3) LOR skyriuje Pasaulinės sveikatos dienos proga – akcija. Nemokamai ir be siuntimo galite pasitikrinti patys ir patikrinti vaikus nuo 3 metų.