Nuomonė: apsirikimai – pirkėjų nenaudai

Neseniai patyriau didelę nuoskaudą. Kai suskaičiavau stambiausiame miesto prekybos centre įsigytas prekes, suvokiau, jog patyriau 80 litų nuostolį.

Kitą dieną nuvykęs į šią prekyvietę, suradau mane aptarnavusią pardavėją ir, tikėdamasis geranoriško supratimo, papasakojau, ko pasigedau. Deja, iš šios moters lūpų išgirdau tik vienintelį atsaką – „prekes reikia tikrinti prie kasos”. Ji nepanoro nei manęs atsiprašyti, nei gilintis į mano argumentų esmę.

Po nevaisingo pokalbio išėjęs iš prekybos salės, ilgokai svarsčiau, ar galėjo pardavėja savarankiškai įsitikinti, jog nuskriaudė vieną iš pirkėjų. Juk jos pačios žodžiais tariant, vakarop pasibaigė prekiautų produktų atsargos, tad parduotuvės skyriuje dirbanti moteriškė tikrai galėjo pastebėti pinigų perteklių, prasilenkiantį su tą dieną gautų prekių duomenimis. O gal, pamaniau, ji tiesiog apsidžiaugė, jog akiratyje pasitaikė toks neapdairus pirkėjas.

Nors ir labai apmaudu, bet dėl šio įvykio kaltinu tik savo elgesį. Pasitikėdamas maloniai atrodančia prekybininke, aš tikrai netikrinau į krepšį dedamo prekių kiekio.

Taigi, visiškai aišku, kad pasielgiau lengvabūdiškai ir nusipelniau deramos pamokos, kuri ilgokai išliks mano atmintyje. Nepamiršiu ir mane apgavusios prekybininkės veido, abejingo jos žvilgsnio. Be abejonės, kamuos ir kitas svarbus klausimas – ar ši jaunos pardavėjos apgavystė buvo atsitiktinė, ar sąmoninga? Kodėl? Ogi todėl, kad prekybininkai dažniausiai apsirinka ne pirkėjo naudai, o atvirkščiai. Jiems vis pristinga parduodamų prekių kiekio arba svorio, suskaičiuojamos didesnės, bet ne mažesnės prekių kainos.

Kita vertus, gal ir gerai, kad man taip atsitiko. Dabar geriau žinau, kaip parduotuvėje elgtis. Kiek žmonių belauktų eilėje prie kasos, kruopščiai skaičiuoju ir nagrinėju visus pirkinius. Juolab kad, pasirodo, aš ne vienas prekeivių apkvailintas pirkėjas, kad mieste jau daugėja sukčiaujančių prekybininkų.

Šį teiginį patvirtino kitoje šios firmos parduotuvėje neseniai regėtas vaizdelis. Kartu su moksleiviško amžiaus mergaite prie kasos stovėjusi moteris nustebo, kai kompiuterio monitoriuje pardavėja užfiksavo jos išsirinktų vaikiškų sportinių kelnaičių kainą. Pirkėja nedelsdama paprieštaravo, sakydama, jog greta akcijos skelbimo ji perskaitė, kad ši prekė atpiginta nuo penkiolikos iki dešimties litų. Tuo tarpu pardavėja čekyje įrašė penkiais litais didesnę kainą. „Kodėl?”- pasiteiravo ji.

Vietoje atsakymo į klausimą, nė žodžio netarusi, prekiautoja greitai nuskuodė į prekybos salę, o grįžusi į kasos sektorių nė nemirktelėjusi kompiuteryje vietoje 15 įrašė jau kitą skaičių – 10. Deja, ji taip pat neatsiprašė pirkėjos už mėginimą apgauti.

Tuo tarpu pastabioji pirkėja konflikto vietoje susibūrusiems žmonėms pasakojo, jog ji ne pirmą kartą pričiumpa sukčiaujančias pardavėjas, mėginančias į kasos čekį įrašyti senas arba nežinia iš kur „ištrauktas” prekių kainas. „Pastaruoju metu tokie atvejai parduotuvėse jau tapo įprastu dalyku”,- sakė ši moteris. Jai pritarė ir kiti pirkėjai.

Kai atsigręži į pergyventą skurdų sovietmečio laikotarpį, prisimeni, kad sukčiavimo atvejų prekyboje ir tada pasitaikydavo. Tačiau parduotuvėse nuolat siausdavo įvairiausio rango kontrolieriai, o pardavėjai už keletą neteisėtai priskaičiuotų kapeikų būdavo griežtai baudžiami iki pašalinimo iš pareigų. Tuo tarpu dabar lyg ir niekam neberūpi prekybos įmonių darbo kontrolė, o prekybininkai jau peržengė padorumo ribas. Tik sunku atspėti, ar taip jie elgiasi abejingai klysdami, ar pirkėjų pinigais sąmoningai gausindami savininkų pelnus.

Pabandyk, sakė viena pensininkė, patyrusi akivaizdžią apgaulę, prisišaukti pagalbon kurio nors prekybos centro administratorių. Niekur nerasi nė jų kabinetų durų, ant kurių būtų viešai parašyta „Direktorius” arba „Administratorius” bei nurodytas darbo laikas. Niekur neskelbiami ir jų telefonai. Geriausiu atveju gali pasikalbėti su prekybos informatoriumi, neturinčiu įgaliojimų spręsti pirkėjų ir pardavėjų konfliktų.

Kodėl nuo pirkėjų taip slepiasi parduotuvių vadovai? Pirmiausiai todėl, kad kitaip elgtis jų neįpareigoja nei šalies įstatymai, nei kiti norminiai aktai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.