Devyniolikmetė Simona Motiekaitė – perspektyvi plaukikė. Jau trylika metų ji siekia plaukikės karjeros ir asmeninių plaukimo rekordų.
Būdama šešerių metų ji pradėjo lankyti Klaipėdos „Varlynuko” baseiną, kurį, deja, po metų uždarė. Po baseino uždarymo padaryta vienerių metų pertrauka nesustabdė jaunosios plaukikės. Pradėjusi lankyti „Gintaro” sporto centrą, ji pasiekė neblogų rezultatų ir šiuo metu yra žinoma savo gimtojoje Klaipėdoje.
Kodėl pasirinkai būtent šią sporto šaką?
Tiesą sakant, aš šios sporto šakos pati nepasirinkau. Kadangi mano vyresnioji sesuo jau plaukiojo, tėvai nusprendė ir mane nuvesti į baseiną. Aš tam nesipriešinau, nes išmokti plaukti, mano manymu, kiekvienam būtų smagu. Taigi sekiau sesutės pėdomis.
Kaip jautiesi vandenyje?
Jaučiuosi tikrai puikiai – lyg žuvis. Kartais net nesinori lipti iš vandens – po sunkių treniruočių jis mane atpalaiduoja, pamirštu visus rūpesčius, pasisemiu energijos. Kai pasibaigia plaukimo sezonas, jau po savaitės pasiilgstu baseino.
Ar turi kokį jėgų, energijos šaltinį?
Tiesą sakant, turiu (šypsosi)… Tai – mano komandos draugas, kuris tikrai yra daug pasiekęs plaukimo pasaulyje ir kuriuo labai žaviuosi. Mane žavi ne tik jo darbas ir ryžtas, bet ir didelis atsidavimas šiai sporto šakai.
Kaip sieki gerų rezultatų?
Kaip ir daugelis sportininkų – daug treniruojuosi. Kai kada būna po 10 treniruočių per savaitę. O ką jau kalbėti apie bendrą fizinį pasirengimą sporto salėje. Stengiuosi ugdyti valią, kad galėčiau siekti vis daugiau.
Koks tavo mėgstamiausias plaukimo stilius?
Labiausiai mėgstu plaukti laisvuoju stiliumi: 50 ir 100 metrų distancijas. Kartais dar plaukiu 200 metrų distancijas laisvuoju stiliumi ir 50 metrų – peteliške.
Kokios varžybos tau labiausiai įsiminė?
Visos varžybos yra mėgstamos, nes jų per sezoną nebūna daug. Na, o įsimintiniausias startas kol kas buvo Pasaulio taurės etape Berlyne, nes tokio lygio varžybose dalyvavau pirmą kartą. Pamačiau pasaulinio lygio plaukimo žvaigždes, kitų šalių sportininkų meistriškumą. Žinoma, ir sporto kompleksas neprilygsta nė vienai plaukimo bazei Lietuvoje. Gaila, bet mūsų šalyje plaukimas vis dar nepopuliarus.
Ar jauti įtampą prieš varžybas?
Be jokios abejonės. Prieš varžybas visuomet jaučiu virpuliuką. Turbūt tik retas kuris jaučiasi visiškai laisvas ir tikras.
Prieš startą visada mąstau, kaip plauksiu, per kiek laiko pasieksiu finišą. Žinoma, tikiuosi gerų rezultatų. Stengiuosi gerai susikaupti ir nedaryti klaidų.
Su kuo lengviau rungtyniauti – su vaikinais ar merginomis?
Kadangi grupėje esu vienintelė mergina, rungtyniauti ir lyginti rezultatus tenka su vaikinais. Iš tiesų tai naudinga, nes galiu „kabintis” už stipresnių plaukikų.
Ar džiaugiesi savo rezultatais?
Džiaugiuosi tik tada, jei pavyksta pagerinti savo asmeninį rezultatą. Jei nepavyksta – stengiuosi išanalizuoti savo klaidas ir iš jų pasimokyti, kad per kitas varžybas pasirodyčiau daug geriau.
Koks tavo laimėjimų sąrašas?
Ne kartą esu tapusi Lietuvos jaunučių, jaunių čempione, o varžybose tarp suaugusiųjų teko iškovoti ne vieną sidabro ir bronzos medalį. Klaipėdoje tarp merginų kol kas man dar nėra lygių. Taip pat ne kartą esu tapusi ir Jūros šventės metu organizuojamų jūrmylės plaukimo varžybų nugalėtoja tarp merginų.
Žadi siekti Europos ar net Pasaulio čempionės titulo?
Tai mano didžiausia svajonė, bet… Nedrįstu net pagalvoti, kad jai kada nors bus lemta išsipildyti. Tačiau, ką gali žinoti, kokią staigmeną pateiks gyvenimas… Stengsiuos siekti aukštų rezultatų, tačiau pripažįstu, jog teks dar nueiti sunkų ir tolimą kelią, kad iškovočiau Europos ar Pasaulio čempionės vardą.
Ar tau daug tenka keliauti?
Keliauju nedaug. Teko pabuvoti tik netolimose šalyse: Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje. Daugiau dalyvauju varžybose Lietuvoje, daugiausia – Vilniuje ir Anykščiuose.
Kaip suderini mokslus su treniruotėmis bei varžybomis?
Manau, kad viską galima suderinti, tik reikia norėti. Mokykloje visada buvau gera mokinė. Gal tik 12-oje klasėje buvo šiek tiek sunkiau. Bet ir tada visur suspėdavau: lankydavau po dvi treniruotes per dieną, po kurių iki vėlumos ruošdavausi baigiamiesiems egzaminams, kuriuos, beje, išlaikiau sėkmingai. Dabar studijuoju Klaipėdos universitete, kurį taip pat tikiuosi sėkmingai pabaigti.
Kam norėtum padėkoti už savo pasiekimus?
Labiausiai – savo trenerei Nataljai Gurkovai, kuri išties negaili nei laiko, nei pastangų dirbdama su manimi. Taip pat norėčiau padėkoti savo tėvams, už jų palaikymą ir supratingumą.
Ką palinkėtum pradedantiems plaukikams?
Daug treniruotis, nebijoti laukiančių sunkumų, pripažinti savo klaidas ir iš jų pasimokyti, siekti aukštumų ir užsibrėžtų tikslų.
Viktorija Bešelia