Jeigu norite, jie taps Ala Pugačiova ir Filipu Kirkorovu. O gal pageidaujate, kad asmeniškai jums padainuotų Rytis Cicinas ir Vitalija Katunskytė? Įmanoma. Patinka Žilvinas Žvagulis? Gali užsukti ir jis. Net anapilin iškeliavęs Fredis Merkuris gali prisikelti, kad tik jus palinksmintų. Į jūsų namus gali užgriūti ir visas žvaigždžių būrys, lydimas operos solistės Monserat Kabaljė ar maestro Stasio Povilaičio.
Klaipėdos parodijos teatro aktoriai Vytautas Balalis ir Vaidas Jočys padarys viską, kad juoktumėtės susiėmę už pilvų. O kada juokiasi jie patys? „Dažniausiai scenoje. Tai mūsų darbas. O liūdime taip pat, kaip ir visi kiti žmonės… Bet apie tai nekalbėkime, juk ant nosies balandžio 1-oji – mūsų profesinė šventė”, – šypsosi ryškiausias žvaigždes septintus metus per dantį traukiantys aktoriai.
Tapo dvyniais
Klaipėdos parodijos teatro aktoriai neslėpė – balandžio 1-ąją jie priversti laikyti savo profesine švente. „O kas belieka? Esame humoristai. Švęsti juk reikia”, – sakė rytoj smagioje kompanijoje laiką leisiantys aktoriai.
Vaikinai prisipažino – per tiek metų jie tapo ne tik draugais, bet lyg ir broliais.
„Dvyniais. Sutapimas, bet abu esame iš dvynių. Vytautas Alytuje turi brolį, aš – seserį”, – sakė iš Šilutės kilęs Vaidas.
Šiuo metu parodistai dirba dviese ir scenoje kuria dešimt skirtingų vaidmenų – abu įkūnija po penkis personažus. Septintus metus skaičiuojančiame projekte dalyvavo daug aktorių – dvylika, tačiau galop Vytautas ir Vaidas liko dviese.
„Suprantame vienas kitą iš pusės žodžio, kitų mums lyg ir nereikia. Buvo kolektyve moterų, tačiau dabar apsieiname be jų”, – juokėsi garsias moteris vaidinantis Vaidas.
Aktorius neslėpė, kad pradžioje vaidinti net ir tą pačią Alą Pugačiovą jam buvę sunku.
„Pėdkelnės, suknelės, basutės – lyg transvestitas. Vėliau pripratau ir net įdomu pasidarė. Esu aktorius, todėl privalau įsikūnyti”, – sakė jis.
Jo kolega Vytautas atskleidė ir kitą priežastį, kodėl jų duete moterų vaidmenys atitenka Vaidui – šis esą mažiau plaukuotas, o jo veido bruožai – švelnesni.
„Man būtų reikėję depiliuoti kojas ir rankas, o augmenijos, prisipažinsiu, turiu nemažai”, – kvatojo aktorius.
Žvaigždės nepyksta
Klaipėdos universitete režisūrą studijavę vaikinai parodistų kelią pasirinko neatsitiktinai.
„Jau vidurinėje mokykloje abu mėgdavome ką nors parodijuoti, vėliau, studijų metais, dar labiau įnikome į šį žanrą. Net magistranto darbą apie parodijas rašiau. Lietuvoje iki mūsų buvo parodijuojami politikai, o lengvesnių, pramoginių parodijų nebuvo. Mūsų tikslas nėra „sudirbti”. Tiesiog norime prajuokinti publiką nieko neįžeisdami. Apsiginkluojame švelnia ironija, o ne šiurkščiu sarkazmu”, – darbo niuansus aiškino Vytautas.
Jis neneigė iš šio žanro jau septintus metus duoną valgantis. „Jeigu nebūtų pelninga, rinkčiausi kitą darbą”, – sakė.
Vaidas dirba ir Klaipėdos dramos teatre, kur kuria ne tik komiškus, bet ir dramatiškus vaidmenis.
„Tačiau parodijų jokiu būdu nelaikau „chaltūra”. Žanras, be abejo, lengvesnis, bet reikalauja ne ką mažiau darbo. Būna, kad pusmetį stebi žvaigždę spaudoje, televizijoje, bandai kopijuoti judesius, mimiką, o vis nepavyksta. Būna, kad ir per savaitę herojus susiformuoja. Man taip su Cicinu buvo”, – pasakojo jis.
Aktoriai tikino, kad susidurti su jų parodijuojamų personažų prototipais jiems tenka dažnai. Su kai kuriais jų net bendri koncertai rengiami.
„Aišku, kad nepyksta. Net džiaugiasi. Pradžioje buvo sunku, nes mūsų nepažinojo, todėl kai kurie atlikėjai mums net draudė naudoti jų autorinius kūrinius. Šiuo metu santykiai su žvaigždėmis puikūs. Užsidirbome pagarbą sunkiu darbu”, – teigė Vytautas.
Tenka ir paliūdėti
Jis prasitarė, kad parodijoms parengti reikia nemažai investicijų. Sceniniai drabužiai siuvami pas dizainerius, o vieno kostiumo kaina gali siekti net kelis tūkstančius litų.
„Pavyzdžiui, Filipo Kirkorovo apranga, įskaičiuojant peruką ir batus, kainavo per penkis tūkstančius litų”, – atskleidė Vytautas.
Pasitaiko ir tokių personažų, kurie taip ir neišvysta dienos šviesos. Dainininkės Tinos Terner amunicija – brangiausias kostiumas ir natūralių plaukų perukas taip ir guli, kaip sako aktoriai, „sklepe”.
„Tiesiog nebuvo lemta. Kai kurie personažai sunkiai kuriami”, – apgailestavo Vytautas.
Dažniausiai privačiuose firmų vakarėliuose, jubiliejuose ar vestuvėse koncertuojantys aktoriai pasakojo, kad neigiamos publikos reakcijos sulaukti netenka.
„Kai pamatau realių dainininkų koncertus, kuriuose žiūrovai sėdi susiraukę, suprantu – dainuoti tokiai publikai negalėčiau. O mums paprasta: iššoki kelis kartus penkioms minutėms ir baigta. Žmonėms net pabosti nespėji”, – juokėsi Vytautas.
Paklaustas, kodėl žmonėms apskritai patinka parodijos žanras, jis teigė, kad vieniems patinka populiarios dainos, kurios skamba pasirodymų metu, kitiems – įspūdingi, karikatūras primenantys kostiumai.
„Pati parodija gera tuo, kad neverčia žmonių mąstyti. Tik juoktis. Be to, už tą pačią pinigų sumą į vakarėlį gali atvykti visa „chebra” žvaigždžių. Nors ir netikrų”, – aiškino aktorius.
Jis neslėpė, kad būna ir nedraugiškų žiūrovų, kurie ir pašvilpia, ir replikomis įžeidžia. Tačiau humoristai scenoje privalo šypsotis.
„Linksminti – mūsų darbas. Realiame gyvenime visko pasitaiko – ir blogos nuotaikos, ir nusivylimų, ir nepaaiškinamo liūdesio…” – pasakoja Vytautas.
Vaidas antrina: „Pavasaris, trūksta vitaminų, prasideda visokios depresijos. Bet nosies nenukabiname. Kol kas esame nepakartojami. Laikome monopoliją.”