Saugiai vairuoti automobilį turėtų mokėti kiekvienas vairuotojas. Tačiau nė vienas žmogus, sėsdamas prie vairo, negali būti užtikrintas, jog sėkmingai pasieks savo kelionės tikslą. Net jei ta kelionė yra iki artimiausios parduotuvės ar darbo.
Taip jau žmogus sukurtas: apie galimus pavojus dažniausiai stengiamės negalvoti arba galvojame, kad mums „tai” tikrai neatsitiks.
Kelyje mes ne vieni
Tik tuomet, kai įvyksta autoavarija, pradedame kaltinti aplinkybes, likimą ir pan. Nepagalvojame, kad „to” būtų galima išvengti, jei turėtume daugiau automobilio vairavimo įgūdžių, ypač neįprastomis sąlygomis.
Daugelis manome, kad gerai žinodami eismo taisykles ir jų laikydamiesi, važiuodami saugiu mažiausiu greičiu išvengsime autoavarijos. Deja, tai negarantuoja mūsų saugumo. Juk kelyje esame ne vieni. Yra tokių, kurie pažeidinėja eismo taisykles arba tiesiog jų nežino. Yra ir tokių, kurie ką tik atsisėdo prie automobilio vairo, nemažai yra išsiblaškiusių vairuotojų ir t.t. Ne be reikalo dabartinėse Kelių eismo taisyklėse jau kada atsirado nuostata: „Automobiliu reikia važiuoti tokiu greičiu, kad esant būtinybei vairuotojas galėtų jį suvaldyti ir sustabdyti.” Kita vertus, labai lėtai važiuojantys automobiliai trukdo eismui – sudaro spūstis, tampa pasyviais avarijų sukėlėjais.
Vairuotojas ir automobilis
Net jei automobilis priklauso pačių naujausių ir tvirčiausių kategorijai, žmogaus, vairuojančio automobilį, ir keleivių sveikata, o kartais ir gyvybė priklauso nuo vairuotojo profesionalumo. Galima investuoti daug pinigų į automobilį, turintį naujausią aktyvaus ir pasyvaus saugumo įrangą, tačiau patyrus avariją galima susižaloti lygiai taip pat, kaip ir su bet kuriuo kitu, daug paprastesniu.
Ne vieną vairuotoją išpila šaltas prakaitas, kai staiga prieš pat automobilį į važiuojamąją dalį išeina pėstysis. O jei po ratais glitus ir slidus purvas, drėgnas ir nepatikimas dėl susikaupusio purvo, išbėgusių tepalų kelias?…
Ekstremali situacija
Pėstieji, ypač nevairuojantys, nesusimąsto, su kokiomis problemomis susiduria staiga stabdantis vairuotojas. Arba vaikai, netikėtai išbėgantys į kelią paskui kamuolį ar iš už transporto priemonės, stovinčios kelio pakraštyje. Tokioje situacijoje vairuotojai arba aklai suka vairą į šoną, arba iš visų jėgų spaudžia stabdžio pedalą.
Kita situacija. Žiemą važiuojant slidžiu užmiesčio keliu automobilį pradeda mėtyti į abi kelio puses. Dauguma vairuotojų, netgi turinčių didesnį vairavimo stažą, instinktyviai spaudžia stabdžio pedalą. Ir kuo labiau automobilis slysta, tuo stipriau spaudžiamas stabdys. Tokiu atveju kelionė dažniausiai baigiasi pakelės krūmuose ar griovyje. Net jei žmogus teoriškai ir žino, kaip tokiu atveju reikia elgtis, praktiškai to neišmėginęs jis automobilio niekada nesuvaldys, nes laiko pagalvoti paprasčiausiai nelieka.
Po tokių sukrėtimų dauguma vairuotojų praranda pasitikėjimą savimi, o kai kurie ir visai nebesėda prie automobilio vairo.
Saugaus eismo specialistai tvirtina, kad dėl autoįvykių 93 proc. atvejų būna kalti vairuotojai ir tik 7 proc. – blogos kelio ir oro sąlygos, nepatenkinama automobilio techninė būklė.
Panagrinėkime vieną dažniausių autoavarijų priežasčių – saugaus atstumo nesilaikymą. 99 atvejais iš šimto tokių autoavarijų kaltininkas būna iš paskos važiavusio automobilio vairuotojas. Atrodytų, tereikia laikytis eismo taisyklėse rekomenduojamo saugaus atstumo, ir nieko nenutiks. Tačiau kartais ir visų taisyklių laikydamasis nesi tikras, kad laiku spėsi sustabdyti savo automobilį, nes prieš tave važiuojantis vairuotojas gali panaudoti 2-3 stabdymo būdus. Tai gali būti švelnus stabdymas, staigus, pereinantis į švelnų, ir staigus – „pedalas iki dugno”.
Turbūt nė vienas vairuotojas negalėtų tvirtai pasakyti, kad jau viską moka ir jam nebėra ko tobulinti. Mūsų neryžtingumas, o kartais ir tingumas gali baigtis įvairiais nemaloniais nutikimais kelyje. O mokytis iš savų klaidų kartais pernelyg brangiai kainuoja.