Lietuva minės narystės NATO trečiąsias metines

Kovo 29-ąją, ketvirtadienį, sukanka treji metai, kai Lietuva yra NATO narė.
Ta proga sostinės S.Daukanto aikštėje vidurdienį bus pakeltos Lietuvos valstybinės ir NATO vėliavos, o Užsienio reikalų ministerijoje atidaryta moksleivių piešinių paroda.

Kaip pastebi Krašto apsaugos ministerija, trečiaisiais narystės metais Lietuva sėkmingai tęsė integraciją į karinę NATO sistemą, aktyviai dalyvavo NATO tarptautinėse operacijose, vykdė įsipareigojimus reikalingus šalies saugumui, kolektyvinei gynybai, plėtė šioms užduotims reikalingus pajėgumus.

„Narystė NATO yra vienas iš didžiausių Lietuvos politinių pasiekimų. Esame vertinami sąjungininkų, kartu su jais kuriame saugumą ir stabilumą pasaulyje. Mes esame NATO dalis ir Aljanso priimami sprendimai yra ir mūsų sprendimai”, – pranešime spaudai teigia krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Pasak pranešimo, trečiaisiais narystės metais buvo žengtas istorinis žingsnis karinės integracijos į NATO kelyje. Pernai rugpjūtį buvo pradėtas Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas” priskyrimas Danijos divizijai. Tai leis žymiai padidinti Lietuvos kariuomenės sąveikumą su NATO kariniais vienetais, jų gebėjimą veikti kartu tarptautinėse operacijose, o Lietuvos kariai įgis gebėjimų vadovauti divizijos lygmens pajėgumams

Lietuva aktyviai prisidėjo prie tarptautinio saugumo stiprinimo – šalies kariai tęsė dalyvavimą NATO vadovaujamose tarptautinėse operacijose Kosovo provincijoje, Irako saugumo pajėgų mokymo misijoje. Afganistane Lietuvos vadovaujama Goro provincijos atkūrimo grupės misija – daugiausiai pastangų reikalaujanti ir viena sudėtingiausių Lietuvos iniciatyvų NATO.

Baltijos valstybėse buvo tęsiama prieš trejus metus pradėta vykdyti NATO oro policijos misija. 2006 metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę saugojo Turkijos, Ispanijos, Belgijos kariai. Šią savaitę 4 mėnesių budėjimo rotaciją perima Prancūzija.

Siekdamos sustiprinti savo oro erdvės stebėjimo ir kontrolės efektyvumą, Lietuva, Latvija ir Estija įkūrė bendrą Valdymo ir pranešimų centrą. Karmėlavoje veikiantis centras yra visiškai integruotas į bendrą NATO oro erdvės gynybos sistemą ir leidžia operatyviau valdyti NATO oro policijos misiją vykdančius naikintuvus.

Baltijos šalys 2006 metais taip pat susitarė dėl oro policijos misijoje dalyvaujančių karinių kontingentų priėmimo išlaidų pasidalijimo.

Praėjusiais metais buvo baigta rekonstruoti pagrindinė Šiaulių karinio aerodromo infrastruktūra – NATO Saugumo investicijų programos lėšomis baigtas tvarkyti pagrindinis kilimo-tūpimo takas.

Tretieji narystės NATO metai buvo svarbūs ir Lietuvos kariniam laivynui – minų paieškos ir naikinimo laivas „Kuršis” tapo NATO laivų junginio visateisiu nariu.

Siekiant tobulinti NATO šalių kontrteroristinių vienetų sąveiką, Lietuvoje buvo surengtos tarptautinės specialiųjų operacijų pajėgų pratybos.

Užbaigta Krašto apsaugos savanorių pajėgų reforma. Lietuvai perėjus nuo teritorinės prie kolektyvinės gynybos, reorganizuotos Savanorių pajėgų rinktinės.

Lietuva aktyviai rėmė Ukrainos ir Gruzijos euroatlantinės integracijos siekius, talkino Rytų Europos ir Pietų Kaukazo valstybėms įgyvendinant reformas saugumo ir gynybos sektoriuose. Šiais metais Vilniuje surengtas NATO ir Rusijos tarybos darbo grupės gynybos reformoms ir bendradarbiavimui aukšto lygio susitikimas, kuriame tartasi dėl NATO ir Rusijos bendradarbiavimo.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.