Pasieniečių laivų daugėja, juose dirbančiųjų mažėja

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės (PAR), kaip ir kitų Lietuvos institucijų, neaplenkia kvalifikuotų specialistų stygiaus problema – sunku suformuoti laivų įgulas.

PAR vadas Vainius Butinas „Vakarų ekspresui“ patvirtino, kad specialistų trūkumas – didžiulė problema rinktinėje. Paklaustas, kaip ji sprendžiama, atsakė: „Kreipiamės į atitinkamas instancijas, prašome didinti atlyginimus.“

Kopgalio užkardos, kuriai priklauso pasieniečių laivai, vado Stasio Lenko teigimu, dėl palyginti mažų atlyginimų užkardą palieka daugiau žmonių nei ateina naujų. Laivuose dirbantiems žmonėms keliami labai dideli reikalavimai, kurių neatitinka mokami atlyginimai. Dėl šios priežasties kartais būna sunku sukomplektuoti laivų įgulas, nelengva organizuoti darbą, didesnis krūvis tenka tiems, kurie dirba.

Kaltas tarnautojo statusas

Laivuose dirbantys pasieniečiai, kaip ir kitų tarybų, kuriose vadovaujamasi statutiniais santykiais, pavyzdžiui, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai, yra valstybės tarnautojai. Jų minimali mėnesinė alga nuo 1995 metų, kai Lietuvoje ją sudarė 430 Lt, daugiau kaip 10 metų apskritai nebuvo didinama. Tuo tarpu minimali mėnesinė alga Lietuvoje po truputį kilo ne vieną kartą ir šiemet nuo sausio 1 d. ji jau yra 600 Lt. Valstybės tarnautojų minimali mėnesinė alga padidėjo tik šiemet nuo sausio 1 d. ir tai tik 12 Lt. Šį klausimą jie gana aštriai kėlė visose institucijose, tačiau pasiekė tik tiek, kad jų minimali mėnesinė alga buvo pavadinta baziniu dydžiu. Taigi šiemet tas bazinis dydis yra 442 Lt.

Suprantama, kai kurie pareigūnai dėl šios priežasties kreipėsi ir į teismus. PAR ryšių su visuomene specialistės Vestos Flick teigimu, šiuo metu laukiama konstitucinio teismo išaiškinimo, ar nepažeistos valstybės tarnautojų teisės, palyginti su kitais Lietuvos piliečiais.

Kiek uždirba laivininkai?

Pakrančių apsaugos rinktinės ryšių su visuomene specialistė V. Flick pateikė tokius pasieniečių, dirbančių laivuose, kuriems keliami itin dideli reikalavimai, uždarbio skaičius.

Pernai laivo vado, kapitono pagrindinė alga be jokių priedų buvo 1890 Lt, šiemet ji padidėjo 55 Lt ir neatskaičius mokesčių yra 1945 Lt. Mokami priedai, atsižvelgiant į išdirbtus metus, laipsnį, į turimą kategoriją. Pavyzdžiui, pirmos kategorijos specialistas dar gauna apie 30 proc. priedą.

Eilinis laivo pasienietis be jokių priedų pernai uždirbdavo 1010 Lt, o šiemet – 1039 Lt popieriuje. Pasiteiravus, ar priedai yra dideli, V. Flick pateikė tokius skaičius. Pernai vasario 1 d. vidutinis eilinio pasieniečio atlyginimas, skaičiuojant ir visus priedus, buvo 1149 Lt, o šiemet vasario 1 d. – 1206 Lt, taigi padidėjo 57 Lt. Beje, tai ne į rankas gaunami atlyginimai, o popieriniai, tai yra neatskaičius mokesčių.

V. Flick teigimu, atlyginimų klausimas svarstomas visais lygiais, netgi Seime, stengiamasi padaryti viską, kas įmanoma, tačiau kada jis bus išspręstas, nežinia.

Reikėjo greitesnių laivų

Trys laivai „Lilian“, „Kihu“ ir „Madeleine“ buvo perduoti PAR jau nebenauji. Jiems jau per 20 ir daugiau metų, jų greitis nedidelis. Tik laivas ant oro pagalvės „Christina“ prieš kelerius metus buvo įsigytas naujas. Todėl norint stiprinti išorinių Europos Sąjungos (ES) sienų apsaugą buvo būtini nauji greitesni laivai.

Pernai rudenį pasieniečiai už Šengeno priemonių plano lėšas nusipirko du naujus greitaeigius suomiškus katerius, kurie kartu su skuteriu laivui „Madeleine“ kainavo 2,7 mln. litų.

Suomijoje pastatytų katerių greitis – per 40 mazgų, grimzlė – 1,5 m, du varikliai, veikdami maksimaliu režimu, per valandą sunaudoja 180 litrų dyzelinio kuro, o plaukdami kruiziniu 30 mazgų greičiu – po 60 l per valandą.

Šiemet rugpjūčio pabaigoje PAR turėtų pasiekti dar vienas už Šengeno lėšas įsigytas kateris, tik gerokai didesnis nei jau minėti, ir dar 4 skuteriai. Naujasis kateris bus naudojamas jūros priekrantėje.

Patruliavimas bus efektyvesnis

Šiuo metu Kuršių mariose patruliuoja pasieniečių laivas „Christina“. Jis laikinai naudoti yra perduotas Neringos užkardai. Tačiau netrukus mariose budėti pradės ir „Madeleine“, ir greitaeigiai suomiški kateriai, kurie po įsigijimo dar tebėra Klaipėdoje. Sezono metu visi šie laivai bazuosis Neringoje.

Kopgalio užkardos vado S. Lenko manymu, šiemet patruliavimas mariose ir sienos su Rusija apsauga bus kur kas efektyvesni nei anksčiau.

„Madeleine“ dar tarnaus

Šiuo metu etatinis Kuršių marių patrulis – laivas „Madeleine“ yra remontuojamas AB „Klaipėdos laivų remontas“. Jam atliekamas planinis einamasis remontas, jis buvo pakeltas į doką. „Madeleine“ paprastai žiemoja prie krantinės Danės upėje, o pavasarį išvyksta į Kuršių marias. Šiemet laivas išplauks, kai tik bus baigtas remontuoti, galimas daiktas, net po dviejų savaičių.

Jį Pakrančių apsaugos rinktinei Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba perdavė 1995 m. Tai senas laivas, jam jau daugiau kaip 30 metų. Tačiau Kopgalio užkardos vado S. Lenko manymu, jo būklė dar gana gera ir jis dar tikrai kokius 5 metus eis tarnybą, t. y. bent jau kol kas nurašyti jo, keisti kitu laivu neplanuojama. Senasis „Madeleinės“ skuteris jau nurašytas. Vietoj jo 3 asmenų laivo įgula gavo naują, už Šengeno lėšas įsigytą skuterį.

Remontuoja estai

Šiemet atliekamas ir kapitalinis laivo „Kihu“ dviejų pagrindinių variklių remontas. Jam naudojamos Šengeno priemonėms įgyvendinti skirtos lėšos. Dar pernai spalį abu varikliai buvo išgabenti į Estiją, į Taliną, nes konkursą šiam remontui atlikti laimėjo estai.

Varikliai turėtų būti suremontuoti per 8 mėnesius. Laivas „Kihu“ stos rikiuotėn birželio pabaigoje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.