Rašto darbų rengimas virto prekiniais piniginiais santykiais

„Perku diplominį darbą”, – tokio turinio skelbimų vis daugėja. Internetinių svetainių, siūlančių studijų darbų rašymo paslaugas, suskaičiavome daugiau nei 20. O bendrabutis tampa gera vieta ne tik studentauti – per pažintis lengvai susitvarkysi ir referatų, kursinių ir kitų rašomųjų darbų reikalus…

Jaunimas žino, jog dabar ne problema baigti studijas minimalių žinių pagrindu. Kai referatai rašomi „copy – paste” principu, o kursiniai darbai patikimi gerai besimokančiajam, nenuostabu, jog atsirado ir toks fenomenas, kaip bakalauro darbo rašymas pagal užsakymą.

Smerktina praktika

Šiandien įprasta drauge su studijomis imtis ir darbo. Tačiau ar jis – motyvuotas pasiteisinimas tam, kuris atėjo siekti aukštojo išsimokslinimo?

Klaipėdos universiteto studentų sąjungos (KUSS) prezidentė Goda Zobėlaitė teigė esanti prieš tokią praktiką: „Kam leisti pinigus tam, ką turi padaryti pats? Manau, tai nėra pateisinama, juolab, kad studentas ir ateina studijuoti.”

„Dėstytojo profesinis bruožas – pajausti, kiek studentas gali padaryti. Žinoma, jei studentas, pirmąkart rašantis kursinį darbą, atneša jį kone tobulą, kyla įtarimas. Man pačiai neteko susidurti su tokia situacija, tačiau jei iš tiesų matyčiau, jog ne jis padarė savo darbą, paprašyčiau perrašyti”, – sakė KU Socialinių mokslų fakulteto (SMF) dėstytoja lekt. Rosita Uznienė

KU Pedagogikos fakulteto (PF) Edukologijos katedros vedėjas doc. dr. Vidmantas Raudys teigė, jog nustatyti darbo autentiškumą yra gana sunku.

„Tai dažniausiai būna tik vertinimo komisijos spėlionės. Komisija klausimais gynimo metu išsiaiškina, ar darbas iš tiesų studento. Kartais būna, jog parengtas darbas yra labai geras, tačiau per gynimą studentas tiesiog negali jo apsiginti. Bet paprastai tokiems atvejams užkertamas kelias dar prieš gynimą: darbo vadovas iš konsultacijų lankymo, iš studento galimybių mato, ar tai jo darbas ir, kilus įtarimui, net neleidžia studentui gintis”, – pasakojo V. Raudys.

Rašo buvę dėstytojai

Studentai, gyvenantys bendrabutyje, ypač lengvai „praslysta” su paprastesniais darbais. Referatus galima kopijuotis iš buvusių to paties dalyko studentų, galų gale čia lengva sužinoti, kas gali parašyti gana gerą kursinį darbą už pinigus.

KU studijavusi ir bendrabutyje gyvenusi Kristina teigė tokių užsakovų sulaukdavusi nemažai. Beveik visi jie būdavo dirbantys ir studijoms laiko visai neturintys studentai. Mergina pasakojo, jog jai tekdavo rašyti įvairiausių specialybių rašto darbų: nuo filosofijos ir psichologijos iki laivų inžinerijos ir politikos.

Viena PF studijuojanti trečiakursė žavinga tradicija pavadino konspektų ir rašto darbų „paveldėjimą” iš vyresnių ar jau baigusių studentų. „Turiu keletą ketvirtakursių draugų, kurie man atiduoda savo kažkada darytus darbus: laboratorinius, referatus. Vyresnieji juos perleidžia mums, o mes, aišku, panaudojam tuos duomenis savo reikmėms”, – juokėsi trečiakursė.

Vienos iš Kauno aukštųjų mokyklų studentas Andrius pasakojo, jog pasitaiko, kad darbą studentui parašo ir dėstytojas. Kaip teigė studentas, išėję į užtarnautą pensiją dėstytojai pagal užsakymą rašo studentams diplominius, kursinius darbus ir taip prisiduria prie skurdžios pensijos.

Svetur – nepriimtina

Panašu, jog užsienio universitetai su tokia praktika menkai susiduria. Grįžusieji iš studijų pagal ERASMUS/SOCRATES programą teigia nepastebėję, jog užsienyje studentai pirktųsi ar prašytų ko kito parašyti savo atsiskaitomąjį darbą. Tiesa, kitose valstybėse ir aukštojo mokslo sąlygos yra kitokios, ir studijų tradicijos skiriasi.

Kaip pasakojo KU Gamtos ir matematikos mokslų fakultete (GMMF) rekreacinę architektūrą ir kraštotvarką studijuojanti Jūratė Usanova, Švedijoje studentai nepraktikuoja rašto darbų pirkimų.

„Tai jiems visiškai svetima. Galbūt ir dėl to, jog Švedijoje kiekvienas studentas gauna stipendiją, tarp jų nėra konkurencijos, retas studentas ten dirba. Bijau sumeluoti, bet, atrodo, pas juos yra įstatymas, kuriame nustatyta, kiek studentas gali uždirbti. Jei jis viršija tą sumą jis nebegauna stipendijos”, – pasakojo J. Usanova.

Beje, mergina užsiminė, jog įtakos gali turėti ir žymiai geresnės studijų sąlygos: gausios įrengtos kompiuterių klasės, galimybė dirbti auditorijoje ar laboratorijoje, kiek pats nori ir pan.

Ketvirtakursė Simona Iržikevičiūtė taip pat pasakojo apie geresnes mokymosi sąlygas, tik šįkart – Ispanijos universitete. „Ten įrengti puikiausi laboratoriniai korpusai, kur studentams sudarytos visos sąlygos studijuoti. O nusipirkti darbą jie net negalėtų, nes ten nėra tokių dalykų, juolab kad dalis darbų atliekami grupėse. Tikriausiai ir ne tas mentalitetas, jie nuo mažens pripratinti patys viską daryti, bet ten nepriimta, kad studentas dirbtų”, – pasakojo pagal mainų programą studijavusi S. Iržikevičiūtė.