Uostamiesčio paveldosaugininkai aiškinasi, ar statybos darbus Klaipėdos piliavietėje dirbanti bendrovė išties suniokojo vertingą istorinį paminklą – gynybinio bokšto liekanas.
Statybos darbų užsakovai jiems mestus kaltinimus kategoriškai neigia – esą viskas buvę daroma laikantis nustatytos tvarkos, o visos kalbos apie menamą žalą tesą „emociniai dalykai”.
Tuo tarpu Vakarų ekspresas” sužinojo, kad atsirado reali galimybė nugriauti ir miesto aktyvistų gintą buvusio celiuliozės virimo cecho pastatą Minijos gatvėje.
Pastebėjo atsitiktinai
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio specialistai tyrimą dėl galimo istorijos paminklo sunaikinimo Klaipėdos piliavietėje pradėjo gavę istoriko, Klaipėdos miestiečių iniciatyvinės grupės nario Dainiaus Elerto signalą.
Istorikas „Vakarų ekspresui” teigė kairiajame Danės krante, šalia atstatomo Ryžių malūno, vykdomus žemės kasimo darbus pastebėjęs visiškai atsitiktinai – plaukdamas keltu: „Dėmesį atkreipiau todėl, kad, mano žiniomis, maždaug toje vietoje kadaise stovėjo gynybinis bokštas.”
Istorikų duomenimis, šis bokštas šaltiniuose pirmąkart paminėtas XVII amžiuje – 1648 metais. Jo paskirtis buvusi saugoti Danės upės žiotis. Spėjama, kad iš bokšto tuneliais, nutiestais po vandeniu, buvę galima patekti į pilies teritoriją. Pasak D. Elerto, bokštas šioje vietoje tikrai stovėjo iki XVIII amžiaus pradžios. Vėliau miesto planuose jo lyg ir nebelieka – toje vietoje žymimi kiti pastatai.
Vis dėlto, sakė D. Elertas, piliavietės projektuotojų užsakymu šios teritorijos ikonografinį tyrimą atlikęs jo kolega Kęstutis Demereckas išsiaiškino, kad gynybinis bokštas, tiksliau, į XVIII amžiaus pastatą integruotas jo fragmentas, buvęs nugriautas tik XX amžiaus pradžioje, tiesiant geležinkelio atšaką. Apie tai, kad ardomas itin vertingas istorijos paminklas, 1922 metais netgi buvę rašyta miesto spaudoje.
D. Elerto teigimu, visa informacija apie minėtąją teritoriją buvusi perduota projektuotojams. „Kam jie mokėjo tokius pinigus, jei nė neketina ja naudotis?” – stebėjosi istorikas. Jei paaiškės, kad istorijos paminklas išties nukentėjo, ne mažesnė atsakomybė, D. Elerto įsitikinimu, tenkanti ir miesto vadovams, taip pat gavusiems visą surinktą medžiagą.
Ne pirmas kartas
Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas „Vakarų ekspresui” teigė vienareikšmiško atsakymo apie istorijos paminklui galimai padarytą žalą dar neturįs. „Štai dabar kaip tik esu toje vietoje ir bandau viską išsiaiškinti”, – vakar sakė paveldosaugininkas.
Tai, kad šioje vietoje bokštas tikrai stovėjo, esąs patvirtintas faktas. „Apžiūrėjus kasinėjimų vietą galima spėti, kad buvo kliudytas vienas jo kampas”, – sakė L. Kavaliauskas.
Vis dėlto, paveldosaugininko įsitikinimu, svarbiausia esą tai, kad prieš pardedant bet kokius darbus tokioje visais požiūriais itin vertingoje ir pažeidžiamoje miesto vietoje privalu atlikti stacionarius archeologinius tyrimus, o vėliau, jau pradėjus darbus, būtina archeologo priežiūra. Nei viena, nei kita, pasak L. Kavaliausko, nebuvę padaryta.
Pasak L. Kavaliausko, archeologai šią teritoriją tyrinėjo, tačiau tos vietos, kur stovėjo bokštas bei kur, spėjama, būta tilto, – ne. Tuo esą galima įsitikinti pavarčius archeologų pateiktą ataskaitą.
„Šioje teritorijoje su panašia istorija susiduriame nebe pirmą kartą: pirmiausia pradedami žemės kasimo darbai, o tik paskui kviečiamas archeologas. Todėl jei nustatysime, kad vertingam istoriniam paminklui išties buvo padaryta žala, statybų vadovams bus skirta maksimali tokiais atvejais bauda – 3 tūkstančiai litų”, – patikino L. Kavaliauskas.
Susitikimas su statybos vadovu, sakė paveldosaugininkas, suplanuotas šiandien.
Kalti nesijaučia
AB „Klaipėdos laivų remontas” direktoriaus Alvydo Butkaus įsitikinimu, triukšmas, sukeltas dėl neva sunaikintų istorinio bokšto liekanų, tesąs „emociniai dalykai”.
Pasak bendrovės vadovo, visi būtini archeologiniai tyrinėjimai buvę atlikti dar prieš išduodant leidimą statyti. A. Butkaus teigimu, rangovai yra sudarę sutartį su archeologais, kurie stebi visus darbus, pavyzdžiui, kaip klojami inžineriniai tinklai. Jei kažkas randama, viskas fiksuojama, darbai sustabdomi, kreipiamasi į paveldosaugininkus ir tik sulaukus jų išvadų priimamas sprendimas dėl tolesnių darbų. Tokių atvejų, pasak A. Butkaus, jau buvęs ne vienas.
Papildomi tyrinėjimai, sakė bendrovės vadovas, bus atliekami ir šiuo atveju – pradėjus tvarkyti Ryžių malūno aplinką.
„Esam labai jautrioj teritorijoj, labai gerai suprantam mums tenkančią atsakomybę, todėl viską darome taip, kad vėliau nekiltų jokių nemalonumų”, – teigė A. Butkus.
Kas kitas?
„Vakarų ekspreso” žiniomis, visai realus pavojus būti nugriautam iškilo ir miestiečių aktyviai ginamam buvusio celiuliozės virimo cecho pastatui Minijos gatvėje.
Kad tokio pavojaus išties esama, patvirtino ir L. Kavaliauskas. Pasak jo, bendrovei, kurios teritorijoje yra šis pastatas, pavyko gauti Kultūros paveldo departamento vadovų leidimą atlikus fotogrametrinius išmatavimus tą istorinio statinio dalį, kuri esanti avarinės būklės ir kelianti grėsmę aplinkiniams, nuardyti.
Tokia gan aptaki formuluotė, prognozavo paveldosaugininkas, statinio savininko gali būti traktuojama kaip leidimas jį nuardyti iki pat pirmo aukšto – tai, pasak L. Kavaliausko, Klaipėdoj jau tapo įprasta – ar net visai nugriauti.