Valdžia nežino, kaip apsaugoti vaikus

Vaikų darželių siaubūnai visiškai suįžūlėjo – braunasi jau ir dienos metu, kai dar juose yra vaikų, o bandantiems juos išvaikyti darbuotojams grasina susidoroti.

Jokios pagalbos iš miesto valdžios nesulaukiantys ikimokyklinių įstaigų vadovai patys ieško būdų, kaip kovoti su niokotojais.

Vieni darželių vadovai imasi trumpalaikių priemonių, pavyzdžiui, paprašo šalia gyvenančių žmonių, kad jie savaitgaliais žvilgterėtų per langą ir pamatę siautėjančius jaunuolius iškviestų saugos tarnybą. Kitų darželių darbuotojai geranoriškai ir neatlygintinai savaitgaliais atvažiuoja įvertinti esamą situaciją.

Dar kitų darželių vadovai problemą bando spręsti globaliau – užuot kovoję su vandalais, jie bando juos perauklėti, pavyzdžiui, rengdami sporto šventes viso rajono tėveliams ir vaikams.

Nuo prezervatyvų iki…

Visi metodai pasitvirtina tik iš dalies, nes vandalai iš darželių teritorijų nesitraukia. Kasmet daugelis uostamiesčio ikimokyklinio ugdymo įstaigų dėl chuliganų išpuolių patiria nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių litų nuostolių.

Istorijų, kaip kenčia nuo vandalų, gali papasakoti kone kiekvieno uostamiesčio darželio vadovas. Dažniausiai po nakties ar savaitgalio darželių teritorijose kiemsargiai randa įvairiausių gėrybių: švirkštų, pridaužytų butelių, panaudotų prezervatyvų. Smėlio dėžes vandalai tarsi šunys naudoja gamtiniams reikalams atlikti.

Be to, išdaužomi langai, šlykščiais žodžiais aprašinėjami darželių fasadai, sulaužomi suoliukai.

„Per pastaruosius keletą metų mes baigiame išpjauti visus darželio teritorijoje buvusius įrenginius. Nes vandalai juos suniokoja nebepataisomai. Nors jie visi buvo įcementuoti, išrovė tarsi grybus. Iš kur dar ir jėgos tiek reikia turėti… Nors ką ir kalbėti, jei jie sugeba iškelti sunkiausius metalinius vartus ir nutempti juos nežinia kur. Tad vaikai visai nebeturi lauke kur žaisti”, – apgailestavo darželio „Klevelis” vedėja Birutė Šakalinienė.

Lopšelio-darželio „Aušrinė” vadovė Marija Gavienienė pasakojo, kad vandalai ne tik niokoja inventorių, bet ir pritempia į teritoriją iš šalia esančio nelegalaus sąvartyno visokio „gėrio”: senų čiužinių, spintų.

„Be to, pradėjo griauti fasado pamatus – išdaužė didžiulius cemento gabalus, sudaužė šaligatvio plyteles. Net 3 tonas sveriantį traukinuką sugeba apversti, visus kelmus ištampė”, – stebėjosi M. Gavienienė.

Grasina užmušti

Vieni vadovai svarsto, kad situaciją išgelbėtų, jei darželių teritorijas saugotų žmogus. Esą su jaunuoliais įmanoma susitarti – gražiai paprašius, jie nieko nedrasko.

„Susitarti gražiuoju nepavyksta. Vieną kartą bandžiau – išvadino baisiausiais žodžiais. O kai iškviečiau policiją, po to visai ramybės nebeturėjau – net gatvėje sutikę man grasindavo, neva savo kojomis nebevaikščiosiu”, – tokiai minčiai nepritarė lopšelio-darželio „Dobiliukas” vadovė Birutė Žemaitienė.

Jai antrino ir M. Gavienienė. Kadangi jų darželis dirba visą parą, jame ir naktį būna auklėtojos. Tačiau vandalams nė motais, kad pastate yra žmonių.

„Nors auklėtojos neprivalo drausminti chuliganų, pamačiusios teritorijoje pašalinius – pabeldžia į langą ir parodo, kad išeitų. Kartais padeda. Bet vieną kartą chuliganas paleido į langą plytą. Gerai, kad nepataikė į vaikus, nes jie toje patalpoje miegojo”, – prisiminė M. Gavienienė.

Neturi kur „žaisti”

B. Žemaitienė svarstė, kad jaunuoliai į darželio teritoriją braunasi tik todėl, kad pas juos labai gražu, o aplinkui nėra įrengtos nė vienos normalios aikštelės.

„Miestas turėtų daugiau investuoti į vaikų žaidimo ir krepšinio aikšteles, kad jaunimas turėtų kur leisti laisvalaikį. Kai aplinkui vien cementas, visi ir braunasi į darželių teritorijas. Pas mus net mamytės su vežimėliais ateina pasėdėti”, – kalbėjo B. Žemaitienė.

„Kai net 60 procentų tėvų neišgali vaikams sumokėti už būrelių lankymą, nes ir batams pinigų neužtenka, tai ką tie vaikai turi daryti laisvu laiku. Problema yra kur kas globalesnė. Pavyzdžiui, mūsų darželyje – 138 vaikai, o tik šešių tėvai turi aukštąjį išsilavinimą”, – sakė M. Gavienienė.

Todėl moteris ir problemą spręsti bando globaliau – jau septinti metai kiekvieną pavasarį kartu su policijos pareigūnais rajone gyvenantiems tėvams ir vaikams rengia sporto šventes. Anot jos, pirmaisiais metais išdykėliai visaip trukdė šventės dalyviams – nudraskė prie medžių pritvirtintus piešinius. Tačiau esą jau kitais metais patys noriai dalyvavo renginiuose.

Viltis deda į naujus politikus

Miesto valdžia nežino recepto, kaip apsaugoti darželius nuo vandalų. Metai po metų kalbama ta pati maldelė – nėra lėšų papildomoms apsaugos priemonėms įrengti.

Jau penkeri metai darželių patalpas saugo saugos tarnyba „Falck Security”, tačiau prižiūrėti teritorijas jai nepriklauso.

„Jei būtų nuspręsta saugoti ir teritorijas, tai būtų papildomos ir nemenkos išlaidos miestui”, – atsiduso Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Jolanta Ceplienė.

Iki šiol kaip pagrindinė problema, dėl ko darželių apsaugai neskiriama daugiau dėmesio, įvardijamas lėšų stygius. Nors, pasak J. Ceplienės, yra parengtas strateginis planas, senoji miesto Taryba lėšų jam įgyvendinti neskirdavo.

„Gal naujieji politikai labiau atkreips dėmesį į šią problemą?” – svarstė J. Ceplienė.

Pasak jos, svarstoma, kad visas ugdymo įstaigas visų pirma reikėtų aptverti aukštomis šiuolaikinėmis tvoromis. Tačiau neslepiama, kad prioritetas būtų mokyklų teritorijos, mat daugelis jų neturi visiškai jokių tvorų. Anksčiau buvo paskaičiuota, kad vien mokykloms aptverti prireiktų 8 milijonų litų, bet po to metalas pabrango kelis kartus, tad ir reikalinga suma būtų gerokai didesnė.

Tačiau darželių vadovai abejoja, ar chuliganai neįveiktų tvorų. Nebent jos būtų aukštos ir cementinės, arba jomis tekėtų elektros srovė.

Vis dar neatmetama mintis prie ugdymo įstaigų įrengti vaizdo stebėjimo kameras. Praėjusiais metais buvo suskaičiuota, kad vienoje ugdymo įstaigoje įrengti tokią kamerą kainuotų 15-18 tūkst. litų. Tačiau abejojama jų naudingumu. Mat identifikuoti tamsiu paros metu įrašytą vaizdą ir nustatyti vandalų tapatybes būtų labai sunku.

„Panašu, kad greitai niekas nesikeis. Tad darželių vadovai ir patys turėtų galvoti, kaip apsaugoti savo turtą, o nelaukti vien valdžios malonės”, – tai jau seniai supratusiems darželių vadovams patarė J. Ceplienė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Vaikai su žyma , , , , , , , , , , , .

3 atsiliepimai į "Valdžia nežino, kaip apsaugoti vaikus"

  1. dd

    Visiškas bordakas toj Lietuvoj 👿 vieni neturi kur dozę susileist, kiti nežino kaip apsisaugoti nuo jų, treti sėdi jau 16 metų valdžioj ir nieko neišmąsto

  2. Dėl kamerų įrengimo

    Man įdomu kas suskaičiavo tokią kainą:” Praėjusiais metais buvo suskaičiuota, kad vienoje ugdymo įstaigoje įrengti tokią kamerą kainuotų 15-18 tūkst.” Dabar jau galima kamerą gauti už 1000 Lt visai normalią ir netgi su nakties vaizdu (IR) funkcija. Nesunku būtu ir kompą už 2000-3000 Lt įdėti + vaizdą ir garsą įrašančią pakankamos kokybės kompiuterinę plokštę už 1000 Lt, kuri leidžia pajungti 8 kameras su garsu. 💡 Vėl kainos išpūstos, nenoras nieko daryti ir kiti „lietuviški” faktoriai. JAV mokyklose įmontuotos kameros ir niekas ten neverkšlena, kad brangiai kainuoja. Susidaro įspūdis kad Lietuvoje ar nenori to daryti ar nemoka 👿

  3. d

    Taip del vaiku saugumo valdzia neturi pinigu, bet jie visada turi pinigu savo minkstasuoliams seime. Tokia jau valdzia.Tik nepamirskit balsuoti uz ja.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.