Juokas gali sureguliuoti kraujospūdį, malšinti skausmą ir įveikti mirtį
Juokas yra daugelio ligų gydytojas, gerinantis ne tik emocinę, bet ir fizinę savijautą.
Tai jau prieš keletą šimtmečių įrodė, o šiandien tik patvirtino žymūs pasaulio mokslininkai. Kad juoktis sveika, prisiminti reikėtų ne tik kartą per metus artėjant balandžio 1-ajai, bet kasdien.
Veikia kaip morfijus
Europos mokslininkai, pasinaudodami naujausia technika, nuodugniai tyrinėjo, kokią įtaką žmogaus organizmui daro juokas, kaip jis veikia žmogaus smegenų struktūras. Išaiškėjo neįtikėtini dalykai: jau vien suraukti antakiai ir kietai sučiauptos lūpos neginčytinai neigiamai veikia širdies ir smegenų darbą.
Tačiau pakanka žmogui prisiminti ką nors malonaus, pradėti šypsotis, ir jo smegenyse išsiskiria tam tikra medžiaga, vadinama neu-rotransmiteriais.
Tai ypatinga medžiaga, savo struktūra ir poveikiu panaši į morfijų. Ji gaminasi tik juoko metu ir veikia kaip savotiška anestezija.
Neurotransmiteriai malšina skausmą. Ne kartą esame girdėję, kai, nuoširdžiai pasijuokęs net rimtas ligonis pasako: „Pasijuokiau ir atlėgo skausmas!”.
Mažina kraujospūdį
Tai ne vien pagerėjusios nuotaikos rezultatas. Smegenyse pasigaminusi medžiaga net stiprina raumenų tonusą, pagerina kvėpavimą, jau nekalbant apie tai,kaip juokas teigiamai veikia žmogaus psichiką, pakelia nuotaiką net ir realios grėsmės akivaizdoje, nemalonioje situacijoje.
Stenfordo universiteto daktaras Wiljamas Frajus nustatė, kad nusijuokus 200 kartų sudeginama tiek pat kalorijų, kaip 10 minučių mankštinantis kardiotreniruokliu.
Kitais tyrimais nustatyta, kad po juoko pliūpsnio kraujo spaudimas sumažėja iki sveikesnio lygio. Juokas taip pat aprūpina kraują deguonimi, suteikia energijos, atpalaiduoja raumenis, pagerina širdies ir kvėpavimo organų darbą. Be to, nustatyta, jog juokas stiprina imuninę sistemą.
Mokėjimas pasijuokti iš savęs ir iš situacijos sumažina įtampą. Žmogus lengviau susitaiko su tuo, kas nepakeičiama.
Laimei – teigiamos emocijos
Šiuo metu mokslininkai jau yra suradę daugiau nei 60 neurotransmiterių grupių. Tai serotoninas, dopaminas, noradrenalinas, endorfinas ir kiti. Daugelis jų siejasi su teigiamomis emocijomis.
Pavyzdžiui, džiugią, pakilią nuotaiką organizme palaiko noradrenalinas, laimės būseną suteikia pagausėjęs kiekis serotonino. O juk sukelti smegenyse tų medžiagų išsiskyrimą gali kiekvienas.
Grėsė mirtis
Amerikietis mokslininkas Normanas Kazinsas iš Kalifornijos universiteto parašė apie 20 knygų, kuriose įrodė, jog emocijos turi didelį poveikį sveikatai.
Vienoje knygų jis papasakojo istoriją iš savo paties gyvenimo. Dar jaunystėje jis susirgo reta mirtina liga – kolagenoze.
Simptomai pradžioje buvo panašūs į gripo, tačiau po savaitės jam pasidarė sunku judėti, netgi pakelti ranką ir kojas, pasukti galvą. Liga greitai progresavo. Mokslininkas sužinojo, kad iš 500 susirgusių kolagenoze išgyvena tik vienas.
Pritarė Froidas
N. Kazinsas nusprendė: jei medikai jam padėti nieko negali, reikia ieškoti išeities pačiam. Jis pradėjo gilintis į filosofiją, mokslininkų darbus. Iš jų ir sužinojo, kokią didžiulę reikšmę žmonių sveikatai turi teigiamos emocijos, atsipalaidavimas, juokas, šypsena.
Dar XVI a. gyvenęs daktaras Robertas Bartonas rašė, kad juokas valo kraują, atjaunina kūną.
Imanuelis Kantas irgi gyveno pagal įsitikinimą, kad juokas aktyvizuoja organizme visus gyvybinius procesus.
Froidas humorą laikė unikaliu žmogaus psichikos pasireiškimu, panacėja nuo visų ligų.
O Anglijos filosofas ir gydytojas Viljamsas Osleris juoką vadino gyvenimo muzika ir patarė kiekvienam per dieną juoktis bent 10 minučių, o priežasties tam ieškoti taip atkakliai, kaip pačių geriausių vaistų!
Gydėsi komedijomis
Visa tai užsifiksavo N. Kazinso galvoje. Žmogaus, kuris jau negalėjo nei piršto pajudinti, nei skausmo iškęsti, nusprendė išbandyti paskutinę priemonę – juoką. Jis išsirašė iš ligoninės, nusipirko kino projektorių ir geriausių komedijų juostas, kurias jam demonstravo slaugė.
Vidinės anestezijos poveikį ligonis pajuto labai greitai: nuoširdžiai prisijuokęs jis užmigdavo be skausmo porą valandų. Iš viso jis juokdavosi apie penketą valandų per dieną. Mokslininkas pradėjo judėti, o po kurio laiko likimo pasmerktasis pradėjo stotis ant kojų. Šiandien jį teisėtai pasaulis vadina žmogumi, juoku nugalėjusiu mirtį.