Ant stalo – modifikuotas maistas

Nors genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų gaminamų maisto produktų žala sveikatai neįrodyta, tačiau daugiau nei pusė lietuvių įsitikinę, kad jie kenksmingi žmogui.

Pasipriešinimas tokiems „mutantams“ ypač paaštrėjo pasigirdus ketinimams Vėžaičiuose auginti modifikuotus rapsus.

Lietuvos rinkoje iš modifikuotų organizmų pagamintais maisto produktais prekiaujama jau ne vienerius metus.

Nori auginti rapsus

Genetiškai modifikuotus rapsus Vėžaičiuose siekia auginti vokiečių kompanija, kurios veiklos sritis – genų inžinerija.

Aplinkos ministerijos Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vedėjas Danius Lygis teigė, kad užsienio kompanijai atsakymas, ar jai bus leista auginti tokius augalus, turi būti pateiktas iki balandžio 16 dienos.

Jo teigimu, Vėžaičiuose turėtų būti auginami rapsai, kuriuose būtų pakeistas genas, reguliuojantis iš tokių augalų gaminamo aliejaus sudėtį, – jame turėtų būti daugiau nesočiųjų rūgščių. Rapsai būtų auginami mažesniame nei vieno hektaro žemės plote, kuris bus aptvertas, todėl modifikuotų augalų poveikis su aplinka būtų minimalus.

Įsitikinę, kad kenkia

Tačiau žmonių nuomonė apie genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kenksmingumą sveikatai nekinta jau kelerius metus.

2004 metais 56 procentai respondentų manė, kad GMO kenkia žmonėms, o šiemet tokią nuomonę pareiškė 57 proc. respondentų.

Pakeičia skonį

Lietuvoje teisinė bazė, reglamentuojanti iš genetiškai modifikuotų organizmų pagamintų maisto produktų patekimą į rinką, sukurta tik 2001 metais.

Tačiau neatmetama galimybė, jog tokiais maisto produktais Lietuvoje prekiauta ir anksčiau.

Genetiškai modifikuotas organizmas (išskyrus žmogų) yra toks, kurio genetinė medžiaga, genų inžinerija, yra taip pakeista ir įgyja tokių savybių, kokių organizmas neįgytų daugindamasis natūraliu būdu.

Augalai dažniausiai genetiškai modifikuojami todėl, kad siekiama pagerinti produkto kokybę (skonį, maistinę vertę, dydį), taip pat siekiant pagerinti auginimo sąlygas (suteikti atsparumą ligoms, kenkėjams, temperatūros pokyčiams).

Į organizmą nepatenka

Respublikinio mitybos centro Maisto saugos skyriaus vedėja Ramunė Rudauskaitė teigė, kad genų modifikavimu sukurti maisto produktai yra vieni labiausiai tiriamų pasaulyje.

Saugos ir rizikos įvertinimas atliekamas vadovaujantis žymiai griežtesniais nei tradiciniam maistui keliamais reikalavimais.

Tiriamas produkte esančių alergenų ir toksinų kiekis, poveikis žmonių mitybai, galimybė genams pereiti į žarnyno mikroorganizmus ir pakeisti žmogaus genetiką.

Skeptikai, tvirtinantys, kad genetiškai modifikuoti produktai yra kenksmingi, remiasi vieno eksperimento pavyzdžiu.

Modifikuotomis bulvėmis ir sojų pupelėmis maitintų pelių apie 50 proc. palikuonių neišgyveno dėl kepenų ir virškinamojo trakto pažeidimų.

Taip esą buvo įrodyta, kad modifikuoti genai patenka į žarnyno mikroorganizmus, po to – pakeičia organizmo genofondą, todėl kenčia palikuonys.

„Jei taip buvo iš tiesų, tai tos modifikuotos bulvės ir sojų pupelės taip ir liko neįteisintos. Šiandien nėra tokios informacijos, kad modifikuoti genai pateiktų į kitą organizmą“, – tikino R.Rudauskaitė.

Lietuvoje – 38 produktai

Europos Sąjungoje yra įteisintos 24 modifikuotų augalų rūšys, kurios gali būti naudojamos maisto produktų gamybai.

Tarp jų – 12 kukurūzų, 6 rapso, 5 medvilnės ir 1 sojos pupelių rūšis.

Lietuvos parduotuvių prekių lentynose yra daugiausia produktų, kurių gamybai naudojamos modifikuotos sojų pupelės.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvos Respublikos rinkoje yra parduodami 38 pavadinimų genetiškai modifikuoti maisto produktai. Tarp jų – 8 pavadinimų saldumynai, 22 pavadinimų augaliniai aliejai, 6 pavadinimų margarinai, 2 pavadinimų majonezai.

Reikalauja užrašo

Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Vidos Jarošienės, visų šių produktų etiketėse lietuviškai turi būti parašyta, kad jie pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų.

„Pavyzdžiui, jei parduodamas sojų aliejus, ant butelio etiketės turi būti parašyta: „Sojų aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų“. Tokia informacija turi būti pateikta lietuvių kalba ir be jokių trumpinių“, – sakė V.Jarošienė.

Jei genetiškai modifikuoti produktai naudojami, pavyzdžiui, kurioje nors kavinėje gaminant maistą, meniu taip pat turi būti pateikta informacija, kad visi patiekalai kepami naudojant sojų aliejų, pagamintą iš genetiškai modifikuotų sojų.

„Tikrinant viešojo maitinimo įstaigas, tokių pažeidimų užfiksuojame. Tačiau po inspektorių apsilankymo, kavinės dažniausiai atsisako genetiškai modifikuoto aliejaus“, – teigė specialistė.

Nustatys užrašo dydį

V.Jarošienė sutiko su nuomone, kad raidžių dydis ant etikečių galėtų būti ir didesnis, nes dabar ne dažnas pirkėjas sugeba įskaityti informaciją, kad produktas genetiškai modifikuotas.

Šiuo klausimu Europos Sąjungoje dabar vyksta diskusijos. Gali būti, kad netrukus bus reglamentuota, koks turi būti informaciją pateikiančių raidžių dydis.

R.Rudauskaitės nuomone, genetiškai modifikuotų produktų ženklinimas privalomas ir dėl religinių ar etikos sumetimų.

„Kad vegetaras ar musulmonas nežinodamas nesuvalgytų produktų, kuriuose, pavyzdžiui, yra kiaulės genas“, – paaiškino R.Rudauskaitė.

Ženklinimas svarbus ir todėl, kad žmogui būtų suteikta teisė pasirinkti pirkti ar ne tokį produktą.

Prognozuojama, kad genetiškai modifikuotų produktų Europoje, o sykiu ir Lietuvoje tik daugės.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Ant stalo – modifikuotas maistas"

  1. meta

    Čia lygiai taip pat kaip ir su maisto priedais ir konservantais, sakoma, kad jie nekenkia, tačiau ar tai sveikas maistas, klausimas?.. niekas neskelbia tiesos, nes byra pinigėliai…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.