Palangos paplūdimius ir šiemet žadama gausiai pamaitinti smėliu.
Tam pritarta ir vakar kurorte pasibaigusiame Aplinkos ministerijos organizuotame tarptautiniame pasitarime apie krantotvarką.
Paplūdimių būkle artėjant vasarai susirūpinę kurorto valdininkai išgirdo gerų naujienų, tačiau nepuolė džiūgauti iš anksto.
Į pajūrį atvyko svečių iš Danijos, Vokietijos, Olandijos, Rusijos, Lenkijos.
Šios šalys susiduria su panašiais rūpesčiais dėl ardomų krantų.
Antradienio popietę pasitarimo dalyviai Palangoje sėdo į autobusą bei vyko apžiūrėti pajūrio, kurį šiemet nusiaubė galingos audros.
Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, iki gegužės vidurio Palangos paplūdimiai bus pamaitinti smėliu, iškastu gilinant Klaipėdos jūrų uosto įplaukos kanalą.
Specialistų skaičiavimais, vadinamosiose uosto kišenėse jo yra apie 120 tūkst. kubinių metrų. Smėlis bus gabenamas baržomis.
Anot L.Budrio, didžiausias efektas pasiekiamas pumpuojant jį kuo arčiau kranto, suformuojant natūralius bangolaužius.
„Norėtųsi tikėti, jog paplūdimių tvarkymo darbai, kuriuos koordinuoja Klaipėdos apskritis, vyks sklandžiai, neiškils kokių nors kliūčių. Kurortui tai labai svarbu, nes šiemet vėl žadame anksčiau paskelbti sezono startą, laukiame poilsiautojų antplūdžio”, – sakė Palangos meras Remigijus Kirstukas.
Maždaug po dvejų metų tikimasi smėlį paplūdimių maitinimui kasti iš jūros dugno, telkinių ties Neringa.
Aplinkos ministerijos sekretoriaus Aleksandro Spruogio teigimu, pasitarimo dalyviai iš užsienio tokius planus vertino palankiai.
Teigiama, jog semti smėlį iš jūros telkinių ir juo maitinti paplūdimius maždaug 40 proc. pigiau nei kasti jį sausumoje. Be to, artimesnės natūralioms tokio smėlio savybės, struktūra.
Specialistų nuomone, apie bunų, bangolaužių statybą verta mąstyti tik kraštutiniais atvejais – jei kyla rimtas pavojus saugomoms teritorijoms ir žmonėms.