Klaipėdiečius dusina ne tik uosto kvapai, bet ir dulkės.
Šiomis dienomis Šilutės plente esanti matavimo stotis užfiksavo, kad padidėjo oro tarša kietosiomis dalelėmis.
Norma yra 50 miligramų kietųjų dalelių kubiniame metre, o užfiksuota 73 miligramai.
Kitoje oro taršos matavimo stotyje, kuri yra Bangų gatvėje, dar nebuvo užfiksuota viršyti leistina norma. Tačiau tai nereiškia, kad vakar tarša buvo mažesnė. Mat oficialiai skelbiami tik vienos ar dviejų parų duomenys.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro bendrosios praktikos gydytojas Rimantas Giedraitis teigė, kad šylant viskas džiūsta, pakelėse daug šiukšlių, o gatvėse padaugėjo automobilių. Užterštumą taip pat didina ir deginama žolė.
„Netgi Šilutės rajone deginant žolę kietosios dalelės gali būti atneštos į Klaipėdą”, – aiškino R.Giedraitis.
Jo teigimu, prasčiausi yra kovo, balandžio ir gegužės mėnesiai. Dar nėra sužaliavę medžiai, todėl dulkės nenusėda ant lapų, o yra blaškomos. Dėl kietųjų dalelių paūmėja kvėpavimo takų ligos. Žmonės gali pradėti kosėti ir netgi atsikrenkšti tamsiomis gleivėmis.
Visuomenės sveikatos centras, anot R.Giedraičio, siūlė savivaldybei laistyti miesto gatves. Pernai tai buvo daroma, šiemet kol kas dar ne.
Savivaldybė vakar paskelbė, kad jau pasirašytas įsakymas pradėti magistralinių gatvių vakuuminį dulkių valymą ir gatvių laistymą.
Savivaldybės aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė tikino, kad padidėjęs užterštumas kietosiomis dalelėmis nėra retas atvejis. Per metus gali būti ne daugiau kaip 35 dienos, kai oro užterštumas kietosiomis dalelėmis viršija leistiną normą. Šiemet Klaipėdoje Šilutės plente jau užfiksuotos 4 tokios dienos, miesto centre – 1.
Pernai uostamiestis vienintelis iš didžiųjų šalies miestų neviršijo leistinos 35 dienų ribos.
Žymiai nemalonesnis ir mistiškesnis yra miesto užteršimas neaiškiais kvapais. Vakar dar buvo tiriama, kas kovo 27 dieną iš uosto paleido chemijos medžiagų dvoką.
Vakar Visuomenės sveikatos centro laboratorijoje buvo ištirti paimti mėginiai.
R.Giedraitis teigė, kad nebuvo nustatyta, kad būtų viršyta dujinių medžiagų ore koncentracija, kuri yra 5 miligramai kubiniame metre. Visuomenės sveikatos centro prietaisai, anot R.Giedraičio, yra skirti vertinti užterštumui darbo vietose, kai teršalų koncentracija yra labai didelė. Jei ore yra 2-3 miligramai dujinio pobūdžio teršalų kubiniame metre, laboratorija iš paimtų medžiagų užterštumo gali ir nenustatyti.
Taip pat nepavyko nustatyti, iš kokios vietos sklido kvapas. Ir anksčiau buvo gauta skundų, kad iš uosto dvokia.
Tačiau, kaip teigė R.Giedraitis, nė karto nepavyko išaiškinti, kas leido teršalus.