Tik Prancūzijos futbolo rinktinės apsilankymas ir sportininkus lydėjusių prancūzų korespondentų komentarai privertė Lietuvos valdžią rimčiau pažvelgti į susiklosčiusią katastrofišką padėtį: per septyniolika nepriklausomybės metų mūsų šalyje nebuvo pastatyta nė vieno stadiono – juo labiau universalaus ir atitinkančio pasaulinius standartus. Panevėžyje, kurio pagrindinė futbolo arena pastatyta dar 1965-aisiais, naujo modernaus stadiono statyba, atrodo, kol kas irgi nekvepia.
Lietuvos valdžia akla ir kurčia, kai problemas išsako ją išrinkę piliečiai. Bet kai apie Lietuvos problemas prabyla užsieniečiai, tuomet sukrunta ne tik sporto valdininkai, bet ir pats ministras pirmininkas teikiasi sukviesti pasitarimą ir iš esmės aptarti senas kaip pasaulis – vakar tai buvo futbolo stadionai Lietuvoje – problemas. Šįsyk tokiam Vyriausybės vadovo apsisprendimui buvo prancūzų „L’Equipe” specialaus korespondento įspūdžiai iš Kauno S.Dariaus ir S.Girėno futbolo stadiono.
Surengė pasitarimą
Iš karto po publikacijų Lietuvos Vyriausybės vadovas Gediminas Kirkilas praėjusį pirmadienį surengė pasitarimą dėl futbolo aikščių. Jame buvo apsispręsta stadiono Vilniuje statybos koordinatoriumi paskirti Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinį direktorių Algirdą Raslaną. Per savaitę KKSD kartu su Ūkio ministerija ir Vilniaus savivaldybe turi Vyriausybei pateikti darbų ir sprendimų grafiką.
Siūloma prieš daugiau nei du dešimtmečius („amžinąja statyba” pramintas stadionas pradėtas statyti dar 1988 m., futbolo pakilimo Lietuvoje metu) pradėtą Vilniuje statyti stadioną ant Šeškinės kalno pabaigti statyti dviem etapais. Pirmasis etapas turėtų baigtis 2009 m., iki pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventės, o antrasis – iki 2015 m. Pirmojo etapo darbai kainuos per 200 mln. litų.
Preliminariais skaičiavimais, 180 mln. litų kainuotų paties stadiono statyba, 16 mln. – automobilių stovėjimo aikštelių, privažiavimų ir viaduko per Ukmergės gatvę statybos, 11 mln. – lauko inžinerinių tinklų įrengimo darbai. Stadionas turėtų būti statomas valstybės, Vilniaus savivaldybės ir privačių investuotojų lėšomis. Stadionui jau suteiktas nacionalinės svarbos objekto statusas, jam siūloma suteikti „Lietuvos tūkstantmečio stadiono” pavadinimą.
Naujo stadiono statyba nekvepia
Panevėžio centrinis stadionas, šiuo metu vadinamas „Aukštaitija”, pastatytas 1965 metais. Per daugiau nei 40 metų pagrindinė Aukštaitijos sostinės futbolo arena keitė savo veidą. FK „Ekranas” pradėjus dalyvauti UEFA turnyruose, griežtėjant infrastruktūros reikalavimams, medinius tribūnų suolus po truputį pakeitė plastikinės kėdės. Jų dabar yra 4000.
Praėjusiais metais per UEFA Čempionų lygos rungtynes į Panevėžį atvykę agresyviu elgesiu garsėjantys Zagrebo „Dinamo” sirgaliai nuo dar likusių atramų plėšė pirmus po rankomis pasitaikiusius papuvusius pagalius ir laidė juos į šalia stovėjusius policijos pareigūnus. Dabar, pasak Kūno kultūros ir sporto centro (KKSC) direktoriaus Bronislavo Pliavgos, visi mediniai suolai jau išmontuoti.
„Iki UEFA taurės varžybų liepos mėnesį planuojame sumontuoti dar 2000 kėdžių. Be to, planuojame įrengti stacionarius lauko tualetus, užbaigti automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo, centrinės tribūnos stogo platinimo darbus, – vardijo KKSC vadovas. – Balandžio mėnesį turime baigti „Aukštaitijos” stadiono lengvosios atletikos bėgimo takelių montavimo darbus”.
Tačiau, anot miesto sporto vadovo, naujo stadiono statyba Panevėžyje dar nekvepia.
B.Pliavgos teigimu, iš Vyriausybės privatizavimo fondo netrukus tikimasi gauti 2 mln. 300 tūkstančių litų: „Tuomet, be jau minėtų darbų, galėsime pradėti rekonstruoti baseino, didžiosios sporto rūmų aikštelės grindis, tvarkysime stadiono apšvietimą”. Kiek anksčiau Panevėžio sporto bazių renovacijai iš Valstybės investicijų fondo gauta 2 mln. 500 tūkstančių litų. „Iš šios sumos dalį pinigų skirsime Lengvosios atletikos maniežo renovacijai”, – tikina KKSC direktorius.
Kaunas turi viltį
Šiuo metu mūsų futbolininkai rungtyniauja ir, deja, dar ne kartą žais, pasak „L’Equipe” žurnalisto, „sename kaimo stadione, kurio aplinka – lyg kaimo varžybose”.
Ambicijų rekonstruoti Kauno S.Dariaus ir S.Girėno sporto komplekso stadioną turi futbolo klubas „Kaunas”, tačiau už investicijas į stadioną klubas norėtų perimti jį savo žinion. Beje, šio futbolo arenos rekonstrukcijos projektas jau rengiamas. Pagal jį, rekonstrukcija kainuotų mažiausiai 30-40 mln. litų.
Tačiau ne tik nacionalinė šalies rinktinė žaidžia šiame stadione. Jau daug metų daugkartiniai Lietuvos futbolo čempionai FBK „Kaunas” futbolininkai atstovauja Lietuvai UEFA Čempionų lygos ir taurės varžybose. Į Kauną buvo atvykę žymūs Europos klubai Glazgo „Rangers” iš Škotijos, „Liverpool” iš Anglijos. Ne vienas kauniečių varžovas stebėjosi aikštės vejos būkle ir, beje, visa stadiono infrastruktūra.
Pabuvojus Kauno stadione, nereikia net užsienio žurnalistų žvitrių akių užfiksuotų vaizdų. Tūlas Lietuvos žiniasklaidos atstovas, lyg ir turėjęs būti apsipratęs prie panašių vaizdų, prabilus apie stadiono būklę, net ir dabar gūžčioja pečiais. Pavyzdžiui, prispaudus gamtiniam reikalui, žurnalistai turi dvi išeitis – arba iš spaudai skirtos ložės sukti didžiulį ratą į priešingoje stadiono pusėje esančius tualetus (neseniai jie buvo sutvarkyti, ir nereikia gamtinio reikalo atlikti tarsi kaimo vienkiemio tupykloje), arba apšapusiu koridoriumi, kitaip tariant, labirintu, surasti po tribūnomis esančiuosius. Beje, juos rasti yra kiek lengviau (ant sienų kabo kelios nuorodos), nei tuo pačiu keliu rasti išėjimą atgal tribūnas. Šios paieškos kartais primena žinomą rusų filmą „Burtininkai”.
Dar vienas pastebėjimas – po pagrindinėmis tribūnomis įrengtos ložės žiniasklaidos atstovams ir ypatingai svarbiems žmonėms V.I.P. Matant, kaip lyjant lietui per stadiono konstrukcijas varva vanduo, darosi neramu dėl savo saugumo. Apačioje sėdėti darosi dar baisiau, kai virš galvos siautėjanti daugiatūkstantinė futbolo gerbėjų minia pakelia vadinamąją bangą.
Vieninteliu, kuo gali dabar pasigirti Kauno stadionas, tai daugiau nei 1 mln. litų kainavusiu moderniausiu ir didžiausiu iš visų, esančių Baltijos šalių stadionuose, nauju 4,32 x 8,64 metro dydžio vaizdo ekranu. Jis, beje, buvo sumontuotas ne specialiai futbolo varžyboms, tačiau 2005 metais vykusiam 18-ajam Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatui. Šį projektą iniciavo Lietuvos lengvosios atletikos federacija.
Vilniaus stadionas „su lazda”
Dar 1988-aisiais ant Šeškinės kalno pradėtam statyti stadionui buvo numatytas išskirtinis vaidmuo – pagrindinis šalies stadionas, turintis apie 30 tūkst. sėdimų vietų žiūrovams. Tuomet suprojektuota ne vien pagrindinė arena, bet ir sporto kompleksas, kuriame buvo numatyta treniruočių aikštė, teniso kortai ir tinklinio aikštelės.
Iš pradžių statyboms skirtas 31 ha sklypas priklausė Vilniaus miesto savivaldybei, kuri ilgainiui visą techninę priežiūrą ir statybas pavedė UAB „Vilniaus kapitalinė statyba”. Stadiono statybos, nutrūkus finansavimui, sustojo 1993-iaisiais. Iki tol spėta pastatyti stadiono arenos požeminę dalį, išbetonuoti pilonus ir pradėti dalį arenos viršutinės dalies konstrukcijų. Statinio konstrukcija registruota Vilniaus miesto tarybos vardu, o kita aplink stadioną esanti teritorija priklauso valstybei, nes buvo finansuojama valstybės investicijų programos lėšomis.
Sustojus statyboms, šiuo sklypu buvo susidomėję vokiečių investuotojai, bet iškelta sąlyga baigti stadiono statybas atbaidė investuotojus, ir ilgainiui plotas buvo padalytas į keturias dalis. Vieną jų aukciono metu įsigijo AB „Vilniaus prekyba”. Taip atskilo viena iš kadaise planuotų stadiono teritorijos dalių.
Vėliau dar ilgai tvirtinta, kad šių konstrukcijų būklė gera. Esą statyboms buvo naudojamas korozijos beveik neveikiamas aukštos klasės gelžbetonis, o praėjus vieneriems metams po statybų nutraukimo styrančias metalines konstrukcijas bandyta užkonservuoti. Sprendžiant stadiono likimą dalyvavo Sporto departamento atstovai, apie problemą informuotas ir Olimpinis komitetas. Vienu metu lyg ir buvo nutarta, kad statybos turi būti tęsiamos ir būtent šioje vietoje turėtų būti nacionalinis stadionas. Tačiau vėliau nuomonė pasikeitė, buvo nutarta, kad tinkamiausia vieta naujajam futbolo stadionui vis dėlto yra vienintelis galimas konkurentas – senukas „Žalgiris”.
Dabar jau 2007-ieji. Pagal susitarimą tarp Vilniaus savivaldybės ir statybos darbus atliksiančios bendrovės, Nacionalinio stadiono techninis projektas turėtų būti atliktas iki šių metų pabaigos. Vyriausybei skyrus finansavimą, stadiono statybos darbai galėtų prasidėti jau kitų metų pradžioje. Numatoma, kad futbolo arena bus universalios paskirties, su dengtomis tribūnomis ir 25 tūkst. sėdimų vietų.
Kaip ten bebūtų, tačiau kol kas ne tik Vilnius, bet ir Lietuva lieka vienintele šalimi Europos Sąjungoje, neturinčia universalaus, pasaulinius standartus atitinkančio stadiono.