Griežtosios Peru valdžios priemonės – dėl akių ar iš esmės?

Kai liepą Alanas Garcia (Alanas Garsija) tapo Peru prezidentu, jis dviem trečdaliais susimažino sau algą ir nurėžė užmokestį valdančiajam elitui, kad susiaurintų prarają, žiojėjančią tarp jų ir šios Andų šalies skurstančiųjų.
Jis pardavė prezidento lėktuvą, iš valdiško garažo išgrūdo „Mercedes Benz” markės automobilius ir padarė galą madai pirkti alkoholį, išskyrus „griežtai oficialių ceremonijų” atvejus.

Šios priemonės sulaukė populiarumo ir visiškai skyrėsi nuo ekstravagantiškojo pirmtako prezidento Alejandro Toledo (Alechandro Toledo) gyvenimo būdo, kuris gerokai pasididino atlyginimą, o savaitgaliais leisdavosi pramogauti į paplūdimį netoli Ekvadoro.

„Visiškai suprantama, kad Alanas nori atsiriboti nuo pačių nepopuliariausių Toledo savybių, net jei jo stilius gali būti palaikytas demagogija”, – teigė pavardės prašęs neskelbti prezidento administracijos pareigūnas, dirbęs prie A.Toledo ir tęsiantis karjerą prie A.Garcia.

Tačiau pastarojo meto A.Garcia griežtosios priemonės – iš visų 1 839 Peru savivaldybių 1 124-iose iki 80 proc. nurėžti merų ir miestų tarybų narių atlyginimai – užkabino per giliai ir ėmė kelti nepasitenkinimą.

Ketvirtadienį kalbėdamas per televiziją prezidentas užsipuolė merus, jog šie pasiskiria sau prie atlyginimo priedus, kai tuo tarpu kone pusė jų vadovaujamuose rajonuose gyvenančių vaikų neprivalgo.

„Valstybė privalo pasikeisti ir būti kuklesnė bei paprastesnė, kad joje būtų mažiau vadovų ant galvos ir daugiau pinigų visuomeniniams darbams”, – teigė šalies vadovas ir pridūrė, jog minėtosios priemonės padės sutaupyti apie 15 mln. dolerių (apie 39 mln. litų).

Tačiau jis nepasakė, kad šis sutaupymas tesudarys apie 0,1 proc. viso valstybės biudžeto, ir už tai sulaukė kritikos, jog toks sprendimas esąs daugiau simbolinis. 2006 metais Peru biudžetas pirmą kartą nuo praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio buvo perteklinis, o ūkio augimas pasiekė didžiausius tempus per pastaruosius 11 metų.

Bene balsiausiais prezidento priešininkais tapo dviejų – šiaurinio Lambajekos ir pietinio Kusko, senovinio inkų imperijos centro, – regionų valdytojai.

„Tai yra provokacinė merų ir regionų valdytojų diskreditavimo politika; (A.Garcia) stilius vargu ar etiškas”, Peru laikraščiui „Peru 21” teigė Lambajekos valdytojas Yehude’as Simonas (Jehudas Simonas).

„Aš manau, jis padarė klaidą stodamas prieš merus ir uždėdamas atlyginimams („stogą”)”, – dienraščiui „El Comercio” sakė Kusko regiono valdytojas Hugo Gonzalesas (Hugas Gonsalesas).

A.Garsios veiksmais abejoja ir kai kurie analitikai.

„Alanas yra geraširdis, – sakė apklausų bendrovės „Datum” specialistas Manuelis Torrado (Manuelis Toradas). – Jis nuoširdžiai tiki, kad mažindamas išpūstą šalies biurokratiją elgiasi teisingai. Peru tikriausiai turi daugiau merų nei bet kuri kita pasaulio šalis. Iš tikrųjų jam reikia atsisėsti ir rimtai apgalvoti platesnę strategiją, kaip pertvarkyti savivaldybių administraciją, sumažinti merų, miestų tarybų narių skaičių ir taip iš tiesų apkarpyti išlaidas bei padaryti administravimą veiksmingesnį”.

Pasak M.Torrado, pagrindinių politinių A.Garcia oponentų neliko Kongrese, bet jų apstu provincijose, ypač šalies pietuose ir centre, kur prezidentą palaiko mažiausiai – 35 proc. – gyventojų. Tuo tarpu Limos ir visos šalies mastu jam prijaučia atitinkamai 65 ir 50 proc. rinkėjų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.