Prokurorai siekia, kad Žemės ūkio ministerijos su Vyriausybės palaiminimu išmainytas turtas būtų grąžintas valstybei
Nekilnojamojo turto mainai tarp Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir privačios bendrovės, už kurios slypi ministrės Kazimieros Prunskienės buvusi partietė Asta Lapinskienė, pasiekė teismą.
Generalinė prokuratūra pateikė ieškinį Vyriausybei, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, bendrovėms „Ekogama” ir „Hanza Lizingas”, kuriuo siekia panaikinti visus sandorius, susijusius su galbūt nelygiaverčiais nekilnojamojo turto mainais.
„Sieksime, kad valstybei būtų grąžintas pastatas, o bendrovei „Ekogama” – patalpos Klaipėdos centre”, – sakė prokurorė Sonata Galentienė.
Palaimino Vyriausybė
2006 metų birželio 1-ąją Algirdo Brazausko vadovaujamas ministrų kabinetas ŽŪM prašymu nutarė perduoti valstybei priklausantį ir ministerijos patikėjimo teise valdomą buvusį bankrutavusios žuvininkystės bendrovės „Jūra” administracinį pastatą (bendras plotas – 1547,24 kv. m) Klaipėdoje, Nidos g. 74 „Ekogamos” nuosavybėn mainais už pastarajai bendrovei priklausančias negyvenamąsias patalpas Naujoje Uosto gatvėje 8A (bendras plotas – 118,84 kv. m ir dalis požeminių automobilių saugyklos patalpų).
Keturaukštis apleistas namas su girtuoklių pamėgtais brūzgynais aplink jį ir puikiu privažiavimu buvo įkainotas 1,184 mln. litų, o biuras prestižiniame naujame pastate miesto centre su požeminiais garažais – 1,128 mln. litų.
Vyriausybė nutarė, kad mainomo turto vertės skirtumas (56 tūkst. litų) turi būti pervestas į valstybės biudžetą. Tai ir buvo padaryta, kai Klaipėdos apskrities viršininko administracija nuo liepos 21 dienos „Ekogamai” 77 metams išnuomojo 30,964 tūkst. litų įvertintą sklypą ir nustatė nuomos mokestį – 929 litus per metus.
Įstatymo pataisos, draudžiančios valstybės turto mainus, buvo priimtos pernai rugpjūčio 8-ąją.
Grąžinti neketina
Iškart po mainų „Ekogama” įgytą pastatą pardavė UAB „Hanza Lizingas”. Pastarosios bendrovės interesams atstovaujantis teisininkas vakar teigė, esą ji yra teisėtas minėto nekilnojamojo turto įgijėjas ir grąžinti pastato neketina.
Beje, greta pastato yra 20 arų sklypas, kuriame pagal Klaipėdos savivaldybės tarybos patvirtintą detalųjį planą galima gyvenamoji statyba. Pagal dokumentus sklypo Nidos g. 74 vertė – 386 tūkst. litų.
Pasak Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėjos Raimondos Gružienės, vidutinė aro gyvenamosios paskirties žemės sklypo kaina pernai buvo 48 tūkst. litų.
Greta šio sklypo įsibėgėjusi privačių gyvenamųjų namų kvartalo statyba, o kitoje pastato pusėje esančiame sklype ketinama statyti naują 20 aukštų gyvenamąjį namą.
Mainai buvo būtini
ŽŪM yra skelbusi, kad žemės sklypas ir jame ministerijai priklausantis pastatas nebuvo mainų sutarties objektas. Be to, buvusio „Jūros” administracinio pastato būklė reikalavo skubios rekonstrukcijos, o tam esą reikėjo kelių milijonų litų valstybės lėšų, kurių ŽŪM neturėjo ir nežinojo, kur gauti. Todėl mainai į daug mažesnes patalpas naujajame biurų pastate esą buvo pats racionaliausias sprendimas.
Klaipėdoje veikiančiame Žuvininkystės departamente prie ŽŪM yra 14 darbuotojų, kurie iki turto mainų neturėjo uostamiestyje jokių patalpų. Be to, tvirtinta, kad kitų analogiškų patalpų, į kurias būtų buvę galima iškeisti keturių aukštų pastatą su 20 arų sklypu Klaipėdoje, nebuvo rasta.
Žeme nesidomėjo
Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė gynėsi nieko negirdėjusi apie žemę: „Žemė nebuvo mainų objektas. Išsprendėme problemą remdamiesi dviejų turto ekspertų vertinimu, o žemė – ne mūsų kompetencijos klausimas. Neprivalau domėtis, ar sklypo nuomos kaina adekvati.”
Klaipėdos apskrities viršininkas Vytautas Rinkevičius LŽ patvirtino, kad Vyriausybėje svarstant ŽŪM pasiūlymą žemės klausimas nebuvo toks aktualus kaip patalpų vertė. Dėl kilusių abejonių du kartus per Vyriausybės posėdžius siūlymas buvo atmestas. Nutarimas priimtas, kai buvo sudaryta speciali komisija, kuriai vadovauti paskirtas ŽŪM sekretorius Kazys Sivickis prieš tai apžiūrėjo ir archyvo pastatą, ir naująjį biurą. Komisijos nariu buvęs Rinkevičius sako įsitikinęs, kad apleisto archyvo pamatai pasmukę, sienos sutrūkinėjusios. Nuspręsta, kad ekspertų sąmata, pagal kurią pastatui renovuoti reikėjo 5,5 mln. litų investicijų, atitinka tikrovę. Imtis statybų ministerijai neatrodė gera išeitis, nes Žuvininkystės departamentui patalpų reikėjo kuo greičiau.
Ryšiai nutrūkę
Pastatą mainais įgijusi ir vėliau „Hanza Lizingui” pardavusi bendrovė „Ekogama” siejama su mokslininkės, Klaipėdos universiteto dėstytojos Astos Lapinskienės vardu. Prieš dešimtmetį ji buvo Moterų partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkė, bet nepatekusi į Seimą iš politikos pasitraukė. Vakar Lapinskienės mobilusis telefonas buvo išjungtas, o bendrovės biure atsiliepęs vyriškis tvirtino, kad savininkė yra universitete.
Prunskienė tikino su Lapinskiene jau seniai nebendraujanti, o skandalą dėl mainų, jos manymu, kelia politiniai oponentai.