Elektronikos prekių gamintojai ir platintojai baiminasi, kad valdžia gali užkrauti jai skirtas baudas ant verslininkų pečių
Elektros ir elektros įrangos gamintojų ir importuotojų asociacija „Infobalt EPA” rūpinasi, kad Lietuva įvykdytų ES duotą įsipareigojimą 2008 metais surinkti 13,5 tonas elektronikos atliekų.
Pasak „Infobalt EPA” direktoriaus Edgaro Kriukonio, tiek asociacijos nariai, tiek kiti gamintojai bei importuotojai negali būti tikri, jog gavusi baudą iš ES valstybė nepermes šitos nelaimės verslininkams.
„Elektronikos atliekų surinkimo užduotis šiaip yra pavesta valstybei, bet Lietuva tokia išskirtinė šalis, kad valstybė, perkeldama ES direktyvą į nacionalinę teisę, šitą užduotį perkėlė gamintojams ir importuotojams. ES baustų, žinoma, Lietuvą, o valstybė gali sugalvoti, kaip susigrąžinti tą baudą iš gamintojų ir importuotojų”, – teigė Kriukonis.
„Infobalt EPA” siūlo įgyvendinti centralizuotą elektronikos atliekų surinkimo mechanizmą per savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.
Šių metų vasarį asociacija oficialiu raštu kreipėsi į visas Lietuvos savivaldybes siūlydama iniciatyvą sukurti bendrą elektros įrangos surinkimo sistemą, kurios pagrindu taptų dabar dirbančios komunalinių atliekų surinkimo įmonės, o surinkimo išlaidas dengtų „Infobalt EPA”.
Tačiau, anot asociacijos, į šį signalą reagavo tik ketvirtadalis miestų ir rajonų savivaldybių, ir tik Alytaus ir Klaipėdos savivaldybės išreiškė paramą asociacijos iniciatyvai. „Mes sutinkame mokėti tiek, kiek reikia už tas atliekas, tik leiskite daryti taip, kaip numatyta įstatyme. Gamintojai ir importuotojai turi mokėti už atliekas, kurios surinktos per komunalinę sistemą ir platinimą. Nenumatyta įstatyme, jog turime finansuoti atskirų surinkėjų, kurie nėra komunalinės sistemos dalyviai, paslaugas. Tačiau dabar neturime kito pasirinkimo”, – sakė Kriukonis.
Anot „Infobalt EPA”, dabar elektronikos atliekos surenkamos chaotiškai, tuo užsiima atliekų perdirbėjai arba atskiros surinkimo įmonės. Elektronikos gamintojai ir importuotojai valstybei yra įsipareigoję sutvarkyti – surinkti ir pasirūpinti, kad būtų perdirbta 20 proc. jų įvežamos bei platinamos produkcijos. Antraip jie turi mokėti apie 2300 litų už nesutvarkytą toną ir kitas baudas.
LŽ žiniomis, „Infobalt EPA” yra nepatenkinta atliekų surinkimo ir perdirbimo įmonių kainomis, ir centralizuota valstybinė sistema asociacijos nariams garantuotų pigesnę alternatyvą įvykdyti įsipareigojimus. Elektroninių atliekų perdirbėjai pripažįsta, jog su „Infobalt EPA” santykiai įtempti, o jų aiškinimasis gali persikelti į teismo salę. Kriukonis tai neigia. „Esmė ne ta, kad brangu. Kartais gal net sutaupoma bendradarbiaujant su privačiais perdirbėjais. Tiesiog reikalinga valstybinė infrastruktūra, centralizuota sistema”, – sakė jis. Kriukonis teigė, kad didesnė bėda yra įsipareigojimai ES. Anot jo, jei Lietuvoje būtų įgyvendinta centralizuota elektroninių atliekų tvarkymo sistema, net neįvykdžius ES reikalavimo būtų galima išvengti baudų. „Gyventojui suprantamas ir lengvai prieinamas būdas išmesti senus elektros įrenginius – geras pasiteisinimas, bet numatyto kiekio atliekų vis tiek negalėsime surinkti, nes jų mūsų šalyje tiek nėra”, – aiškino Kriukonis.
Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai buvo surinkti 2 kg elektronikos atliekų iš vieno gyventojo. Apskaičiuota, kad Lietuvoje dabar buityje susidaro apie 6,5 kg elektronikos atliekų, taigi norint įvykdyti užduotį Lietuvai reikia surinkti apie 60 proc. susidarančių atliekų.