Konservatorių lyderis tęsia polemiką – teisėtai ar ne buvo išslaptinta NSGK tyrimo medžiaga

Speciali Seimo komisija nustatė, jog Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) sprendimas išslaptinti Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimo dalį prasilenkė su įstatymais, tačiau konservatorių lyderis Andrius Kubilius nesutinka su tokiu sprendimu.
A.Kubilius antradienį kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Muntianą ir komisijai vadovavusį Gintarą Steponavičių, tvirtindamas, jog pirmadienį komisijos priimtas sprendimas „akivaizdžiai prieštarauja galiojančiam Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymui“.

A.Kubilius savo poziciją argumentuoja įstatymo nuostata, kad „įslaptinta informacija, kai nustatytas įslaptinimo terminas dar nepasibaigęs, išslaptinama tik įslaptintos informacijos rengėjo sprendimu“.

Konservatorių lyderis V.Muntianą bei jo pavaduotoją G.Steponavičių prašo Seimo posėdyje atsakyti į klausimą, kas vykdant VSD parlamentinio tyrimą, kurį atliko Seimo NSGK komitetas, buvo įslaptintos informacijos rengėjas, suponuodamas, jog tai – komitetas.

Tuo tarpu NSGK veiksmus išslaptinant informaciją įvertinusi komisija sprendimą priėmė, kaip sakė jos vadovas, remdamasi ne paskiromis įstatymo nuostatomis, o „sisteminiu teisės aktų vertinimu“, akcentuojant nuostatą, jog išslaptinti informaciją teisę turi paslapties subjekto vadovas, šiuo atveju – Seimo pirmininkas.

„Informaciją išviešinti, remiantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo sisteminiu nuostatų vertinimu, galėjo (išslaptinti medžiagą – BNS) paslapčių subjekto vadovas Seimo pirmininkas, ne struktūrinis padalinys, ne specialioji komisija, bet pats institucijos vadovas“, – pirmadienį po komisijos posėdžio sakė G.Steponavičius.

Komisijos vadovo teigimu, už valstybės paslapties atskleidimą medžiagą paviešinusiems komiteto nariams gali grėsti teisės dirbti su slapta informacija atėmimas, baudos ir net laisvės atėmimas iki trejų metų.

Siekiant išvengti tokios situacijos, G.Steponavičius ragino Seimo pirmininką V.Muntianą kuo skubiau išslaptinti medžiagą, kurią ir anksčiau buvo ruoštasi paviešinti, tačiau komitetas tą padarė užbėgdamas už akių Seimo vadovybei.

Seimo NSGK vadovas Algimantas Matulevičius pareiškė nesutinkantis su komisijos išvada. Jo teigimu, įstatymai numato, jog teisę išslaptinti medžiagą turi jos rengėjas, tačiau pripažįsta, kad „įstatymas yra skylėtas“.

Su tuo, jog įstatyme esama spragų, sutinka ir komisijos vadovas G.Steponavičius – komisijos išvadoje, be kita ko, siūloma tobulinti įstatymus, jog slaptos informacijos išslaptinimo procedūra būtų aiškiau reglamentuota ir ateityje nekiltų panašių kontroversijų.

NSGK praėjusią savaitę išslaptino dalį VSD veiklos tyrimo medžiagos. Išslaptinta tyrimo dalis, susijusi su galimais valstybės pareigūnų korupciniais ryšiais – daugiau nei 180 puslapių dokumentų iš maždaug pusantro tūkstančio, sukauptų per parlamentinį tyrimą.

Skubus posėdis, kurio metu nuspręsta išslaptinti dalį tyrimo medžiagos, sušauktas po to, kai VSD vadovas Arvydas Pocius pranešė, kad turi informacijos, esą patvirtinančios, jog parlamentiniam VSD veiklos tyrimui vadovavęs NSGK pirmininkas A.Matulevičius praeityje turėjo ryšių su sovietų KGB.

Išslaptindamas tyrimo medžiagą, NSGK užbėgo už akių Seimo valdybai, kuri, kaip planuota, turėjo apsispręsti – viešinti medžiagą ar ne ir kokia forma bei apimtimi.

Tuomet Seimo pirmininkas V.Muntianas sudarė komisiją, kuri turėjo įvertinti, ar skubotas slaptos informacijos išviešinimas įvyko nepažeidžiant įstatymų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.