Pagal sportuojančių gyventojų skaičių Lietuva viena labiausiai atsilikusių Europos Sąjungos šalių, beveik pusė šalies gyventojų nesportuoja, kasmet mažėja sportuojančių vaikų ir jaunimo skaičius, sporto bazių būklė netenkina nei gyventojų, nei sportininkų poreikių, vis labiau jaučiamas kvalifikuotų sporto specialistų stygius.
Tokios ne itin džiuginančios išvados vakar paskelbtos po Seime surengtos konferencijos „Valstybės sporto politika: problemos ir sprendimo būdai”. Vienas jos iniciatorių Seimo pirmininko pavaduotojas Vydas Gedvilas mano, kad šalies sporte susiklosčiusi sudėtinga situacija ir būtina kuo skubiau parengti valstybės sporto strategiją, kurią patvirtintų parlamentas.
„Lietuvoje nėra modernios, aiškiais principais ir teisinėmis normomis grindžiamos sporto politikos”, – pažymėjo V. Gedvilas.
Bendra sporto politika, anot jo, padėtų išspręsti nemažą dalį sporto problemų.
Valstybės sporto strategijos seniausiai patvirtintos daugumoje pasaulio šalių, jas sėkmingai įgyvendina kaimynai latviai ir estai. Tai reiškia, kad šių šalių mažiausiuose miesteliuose sėkmingai kyla nauji baseinai, sporto salės ir aikštynai, prieinami ne tik sportininkams, bet ir eiliniams gyventojams.
Surengti konferenciją paskatino įžymių Lietuvos sportininkų ir trenerių kreipimasis į šalies sporto vadovus, Seimo pirmininką ir ministrą pirmininką praėjusių metų pabaigoje. Jie konstatavo, kad po 2008 metų Pekino olimpinių žaidynių Lietuvos sportas 6-8 metams kris į duobę, nes Lietuvoje neišspręstas didelio meistriškumo jaunių ir jaunimo sportinio rengimo klausimas.
Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės vyriausiasis treneris Aleksas Stanislovaitis pažymėjo, kad būtina didinti investicijas į sportą, kuris pristato šalį pasaulyje. Dabar Lietuvoje esą aukštomis vietomis galima džiaugtis tik kai kurių sportininkų talento ir entuziazmo dėka.
Konferencijoje dalyvavo ir dukart olimpinis ir pasaulio bei Europos disko metimo čempionas Virgilijus Alekna.
„Esu iš tų sportininkų, kuriems nevertėtų skųstis savo padėtimi. Lėšų pasirengimui ir stovykloms užsienyje gaunu pakankamai, – teigė čempionas. – Tačiau jauni sportininkai neturi kur ateiti sportuoti ir tobulėti. Garsiai kalbam apie vaikų užimtumą, bet pakviesti jų treniruotis neturim kur, todėl daug vaikų taip ir lieka gatvėse. Tenka daug keliauti, kasmet treniruojuosi Estijoje. Ten padėtis visiškai kitokia.”
Anot V. Aleknos, būtina pakeisti valstybinį požiūrį į sportą.
Į konferenciją buvo susirinkę šalies sporto vadovai, sporto sritį kuruojantys valstybės ir savivaldybių institucijų atstovai, nevyriausybinių sporto organizacijų vadovai, aukštųjų mokyklų rektoriai, sportininkai ir treneriai. Dalyviai priėmė rezoliuciją, kuri bus vienas iš pirmųjų dokumentų tolesniam teisinės bazės formavimui. Tikimasi, kad po konferencijos politikai, Vyriausybė atsisuks į sportininkų problemas.
„Jei sporto strategija nebus patvirtinta Seime, nieko gero nelaukim”, – kalbėjo V. Gedvilas.
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas po konferencijos „Vakarų ekspresui” sakė, jog programos ruošimo imsis jo vadovaujama komisija.
„Manau, kad iki rudens turėtumėm suspėti. Anksčiau ruošėme kažką panašaus – programą „Sportas visiems”, tad mums bus lengviau”, – kalbėjo parlamentaras.